Senos lietuviškos tradicijos – laidoti artimuosius kalnelyje, tarp ramiai ošiančių medžių – šiandien tampa našta seniūnijoms, kurios prižiūri ir tvarko kapinaites. Išaugę medžiai šaknimis sukraipo paminklus, antkapius, tvoreles, o dar ir sulaužo ar išvarto juos nugriuvę, neatlaikę metų naštos ar stiprių vėtrų. Todėl seniūnijų vadovai stengiasi išpjauti didelius, grėsmę keliančius medžius kapinių teritorijose, nors tai ir nėra taip paprasta ir lengva, kaip atrodo kapus tvarkantiems žmonėms.
Šilavoto kapinės šiandien irgi kelia nemažai aistrų seniūnijos gyventojams. Išlakių pušų apsuptis – gražu ir miela, vasarą – malonus pavėsis, rudenį ir žiemą – priedanga nuo vėjų. Pačiame kapinių viduryje ant kalnelio siūruoja visas guotas pušų, bet jos jau daug ko nedžiugina. Kaip pasakojo Šilavoto seniūnijos seniūnė Neringa Pikčilingienė, pavojų kelia ne tiek medžiai, kiek žmonės, kurie nieko nepaisydami kasa smėlį iš po jų. Naujoje kapinių dalyje kelių pušų šaknys jau stipriai apnuogintos, tad tereikia stipresnio vėjo ir jos išvirs – ant čia pat besirikiuojančių kapų, arba, pasak seniūnės, gali sužeisti ir žmones, čia atėjusius. Visas kalnelio pakraštys išraustas, beveik žmogaus ūgio gilumo duobė atsirado net ir aukštumėlėje. Šios pavojingos vietos aptvertos įspėjimo juostomis, bet, žinoma, to nepakanka.
N. Pikčilingienė pasakoja, jog seniūnijos gyventojai dėl pušynėlio kapinėse yra tarsi suskirstę į dvi stovyklas: vieni nori, kad medžiai būtų išpjauti, o kiti nerimauja, jog taip bus išnaikintas paskutinis kunigo Radušio palikimas – tai jo sodintos pušys ošia ant kalnelio. Šiaip ar taip, tačiau problema neišspręsta neliks. Pasak seniūnės, šį ar vasario mėnesį tikimasi nupjauti 8 – 10 pavojingiausių kapinių medžių. Daugiau net ir norėdama seniūnija padaryti negali – reikia ne tik gauti savivaldybės leidimus medžių pjovimui, bet ir samdyti įmonę su specialia įranga. O ši „laimė“ nepigi. Anot N. Pikčilingienės, vienos suaugusios pušies nupjovimas kainuoja apie 1200 litų.
O šios bėdos galėtų ir nebūti. Naujoji kapinių dalis, kaip mano seniūnė, dar tikrai negreit bus užpildyta, tad kalnelio pušis naikinti dabar būtinybės nėra. Tačiau tie, kas nesidrovi iš kapinių vežti smėlį tiesiog automobilių priekabomis, daro didelę žalą šiai vietai. Neapsikentę žmonės jau pasodino prie pat kapaviečių atsiradusiose išrausose gėlių, kad nors taip sustabdytų smėlio ir molio vagis. O didžiules duobes seniūnija užpylė iš kitur atvežtomis žemėmis. Bet ar tai sustabdys piktavalius? Gal trumpam, nes kaip nesibijoma vogti iš kapinių gėles, taip sąžinė leis iš ten vežtis ir smėlį.
Gerbiamieji tarybos nariai,
Mes tiek nedaug prašom,tik nupjaut tas pušis.Kai įvyks nelaimė,tada nebus laikas kažką daryt…Žmogaus gyvybė kainuoja daugiau,nei tų pušų nupjovimas. Ne už kalnų rinkimai,o mes jūsų balsai,tad nepamirškit tai…
Gerbiami šilavotiškiai. Apie pigius paminklus ir kryžius gali kalbėt tik tie, kurie nieko nelaidojo ir neiškentė skausmo. Uždegi žvakutę, nubrauki ašarą ir skausmas sumažėja, lyg skolą mirusiam atidavus, nieko negaila, jokių pinigų. O medžius anksčiau ar vėliau reikės nupjaut. Kalną galima apsodint naujais medžiais ir padaryt keliuką seniem žmonėm ar su negalia. Nes jiem labai sunku iki naujų kapinių nueit. Kas vaikščioja tenai, tas žino. Reikia pagalvot ne tik apie Radušį, bet ir apie gyvus žmones, jų skausmą ir baimę, kai užeina stiprūs vėjai. Nežinai, ar nerasi pušies ant kapo užvirtusios. O valdininkams reikėtų prisimint Rygos Maximą ir pagalvot, kiek kainuoja medžio nupjovimas, o kiek žmogaus gyvybė.
Smėlį žmonės tikrai kasa ir neša, veža. Bet galima būtų to smėlio ir juodžemio atvežt į kitą kapinių pusę, kad žmonės pasiimtų kai reikia. Taigi čia palaidoti visą amžių mokesčius mokėję žmonės, moka juos ir tie, kas kapus lanko. Iš tų mokesčių valdžios žmonės algas gauna ir šiltose kėdėse sėdi, tai galėtų ir dėl žmonių kiek pasikrutint.