Aleksandras Ganelinas
Ieškodamas motyvo tapybos etiudui, dailininkas nevalingai pastebi tai, kas yra jam artima, kas traukia. Aleksandras Ganelinas yra daug kartų dalyvavęs dailininkų pleneruose (pleneras – pranc. plein air ‘atviras oras’ – tapymas iš natūros gamtoje, tikroviškai pavaizduojant matomus vaizdus, perteikiant natūralias gamtos spalvas) pačiose įvairiausiose Lietuvos vietose. Dailininkas dažnai savo paveikslui renkasi peizažą ar tiesiog medžių atvaizdus, kuriuos ištapo labai skrupulingai, realistiškai ir kartu labai jautriai išreikšdamas kiekvieno objekto charakterį, aplinkos nuotaiką. Kaip pats Aleksandras sako – „..ypač man pasisekė praėjusiais metais obelų sode Obelynėje Kauno rajone, ten auga pati seniausia sodo obelis, pasodinta dar 1922 m. ją galėčiau tapyti be pabaigos („Šimto metų obelis“ ). Antroji mano mylima vieta – Pelėdų kalnas Kaune, kuriame per trejetą metų nutapiau, ko gero, visus klevus ir liepas.
O kai kurių medžių, kuriuos nutapiau, jau nebėra, jie liko tik mano drobėse. Visai, kaip žmonės…“
Tapytojas Aleksandras Ganelinas gimė Rusijoje, daugelį metų gyvena ir kuria Bat Jame, Izraelyje. Jis yra dalyvavęs daugybėje grupinių parodų ne tik Izraelyje, bet ir Lietuvoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Rusijoje, Didžiojoje Britanijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose. Jo kūriniai saugomi privačiose kolekcijose ir muziejuose visame pasaulyje. Dailininko meilė Lietuvai gimė dar studijų laikais atradus M. K. Čiurlionio kūrybą. Nuo tada jis yra aktyvus plenerų, simpoziumų ir parodų, rengiamų Lietuvoje, dalyvis. Tapyboje dažniausiai dirba iš natūros aliejumi ant drobės.
Ilona June Junevičienė
Itin mėgstu paros laiką, kai diena iškeliauja į naktį ir aplinkos detalės išblėsta susijungdamos į abstrakčias dėmes, kai įprastas vaizdas transformuojasi į tam tikrą nežinią, kažkokią paslaptį. Kai nusitęsusių šešėlių ar tolumoje stūksančių miškų siluetai tarsi pavirsta paslaptingais tyliais praeiviais. Šią būseną norėjau užfiksuoti ir pabandžiau perkelti į keramikos ir porceliano darbus. Taip atsirado kompozicijos „Sutemos“ I – II, kur trimačių formų paviršiuje glazūromis išliejau savo medžių – žmonių figūras.
Taip pat mane dar vis domina įvairios formos ir faktūros gamtoje, kurias tenka kasdien patyrinėti pasivaikščiojimų parke ar miške metu, stebint naują pumpurą kraunantį, o gal lapus numetantį medį. Šiose situacijose dažnai pajuntu sąsają tarp augalo ir žmogaus gyvenimų. Todėl pristatau akmens masės kūrinius „Šaknys“, „Kur namai…?“ , „Svogūniniai“ bei anagaminio degimo – „Žydėjimas“, „Link debesų“, „Vešėjimas“.
Keramikė Ilona June Junevičienė gimė Panevėžyje, dailės studijas baigė Šiaulių universiteto Menų fakultete, gyvena ir kuria Birštone, priklauso Lietuvos dailininkų sąjungai. Yra surengusi asmeninių parodų, taip pat dalyvavusi daugelyje grupinių parodų Lietuvoje, Lenkijoje, Danijoje. Jos darbų yra privačiose kolekcijose ir muziejuose. Vyraujantys dailininkės kūrybos motyvai – gamta, cikliški jos virsmų pokyčiai, vidinių būsenų paieškos. Dirba su aukštos degimo temperatūros molio, porceliano masėmis.
Autoriai susipažino prieš dešimtį metų vykusiame tapybos plenere Kaune, nuo tada ir tęsiasi jų kūrybinė draugystė.
Paroda „Medžių portretai“ Birštono sakraliniame muziejuje – tai jau trečioji bendra šių autorių
