Gintaras Januševičius. Arūno Baltėno nuotrauka
“Matyti galima tik širdimi. Svarbiausi dalykai akims yra nematomi” – bene visiems pažįstama legendinės A. de Saint-Exupery novelės „Mažasis Princas” eilutė. 1943 metais šis rašytojas ir pilotas, kovodamas su sveikatos ir sielos problemomis, ėmėsi rašyti knygą vaikams, tačiau galiausiai sukūrė neblėstančio populiarumo testamentą, kuriame sudėjo savo išmintį apie gyvenimą, meilę, žmogiškumą bei santykius. Ne be reikalo „Mažasis Princas” – antra į daugiausiai pasaulio kalbų išversta knyga, nusileidžianti tik Šventajam Raštui. Netrukus Lietuvos publikai šis kūrinys atgis netikėtame fortepijoninio rečitalio amplua.
Idėjos autorius – Vokietijoje gyvenantis ir kuriantis pianistas Gintaras Januševičius, jau daugiau nei dešimtmetį stebinantis savo klausytojus išradingomis rečitalių programomis. Klausytojai ilgai nepamirš jo „Sapnų gaudyklės”, „Visų Šopeno valsų”, „Naujojo koloso” ar „Venecijos pirklio istorijų”. Kiekvienoje programoje G. Januševičius tarytum chameleonas persikūnija ne tik į kitokius personažus, tačiau kartu persikelia į kitą laikmetį, kultūrą ar muzikinį stilių. Ilgus metus dailindamas savo unikalias programas, jis kruopščiai atrenka kūrinius ir tarytum sudeda juos į vientisą muzikinį vėrinį, kurį padailina pasakojimais, vaizdais, aktoriniais elementais ar net kvapais. Savo novatoriškomis koncertų idėjomis jis žavi Niujorko, Paryžiaus, Londono, Ciuricho, Rio de Žaneiro klausytojus, taip pat kasmet grįžta į Lietuvos koncertų sales.
Gintaras Januševičius. Jurgen Wehnschaffe nuotrauka
Šiemet jis imasi didžiausio ligšiol iššūkio. Dar 2016 metais sukūręs programos „Mažasis Princas“ juodraštį, po septynerių metų jis pristato ją scenoje. Joje G. Januševičius – ir pianistas, ir pasakotojas, muzikos garsų magija suteikiantis legendinei A. de Saint-Exupery istorijai dar nematytą formą. Filosofinis knygos tekstas yra apgaubiamas net 27 XIX–XX amžiaus prancūzų kompozitorių fortepijoninėmis miniatiūromis. Jų autoriai – tiek puikiai pažįstami Claude Debussy, Maurice Ravel, Georges Bizet, Camille Saint-Saëns, tiek Lietuvos publikai menkai žinomi Jehan Alain, Gabriel Grovlez, Lili Boulanger ar Cécile Chaminade. Taigi koncertą galima vadinti tiek monospektakliu, tiek tam tikra Prancūzijos muzikos retrospektyva.
Anot G. Januševičiaus, „Mažasis Princas“ – tai knyga, kurią visi mes esame skaitę, tačiau kaskart atsivertę suprantame, kiek daug anksčiau nematėme. „Prie novelės grįždavau apytikriai kas 5–7 metus ir kaskart ją perskaitydavau su vis kita žmogiška patirtimi. Ruošdamasis šiam koncertui ją skaičiau jau kaip dviejų vaikų tėtis, taigi emociškai visai kitaip supratau anksčiau skaitytas pastraipas. Ši knyga vis kitaip atgyja kiekvienam prie jos prisilietusiam. Scenoje pristatau savo muzikinę „Mažojo Princo“ interpretaciją, kuri per metus ne kartą kito, ir nenustebsiu, jei ateityje vėl kis.“
„Mažojo Princo“ interpretuotojui tenka neeilinė atsakomybė žingsniuoti paties A. de Saint-Exupery gyvenimo vingiais. Ne paslaptis, kad į paskutinę savo novelę šis tragiško likimo rašytojas bei pilotas sudėjo nemažai asmeninio gyvenimo detalių. Įnoringoji, tačiau gležnoji rožė yra įkvėpta rašytojo žmonos Consuelo portreto, trys mažojo princo planetos ugnikalniai – tai jos gimtinės Salvadoro gamtos paveikslas. Lapė bei sodo rožės – neištikimos rašytojo paslapčių sergėtojos, o mažasis princas – tarytum jo paties atspindys laike, kai pasaulis dar nebuvo prisodrintas gyvenimiškų patirčių. Net žymioji saulėlydžių scena, vaizduojanti mažąjį princą vis kiek pastumiant kėdę toliau link saulės, įkvėpta A. de Saint-Exupery rašymo įpročių – gaudydamas dienos šviesą jis keliolika kartų per dieną stumdydavo savo rašomąjį stalą. O skaudžiausia princo mirties scena – atsiminimas apie paskutines rašytojo brolio gyvenimo akimirkas. Jei vienas skaitytojas knygoje įžvelgs nuostabaus grožio pasaką, kitas pasivaikščios paties autoriaus psichologiniu labirintu, kupinu skausmo, atgailos bei susitaikymo.
Šių dviejų pasaulių sąjunga fortepijoniniame rečitalyje puikiai atsiskleidžia per G. Januševičiaus parinktą muziką. Vienas įdomiausių programos kūrimo aspektų, anot pianisto, buvo susipažinimas su iki tol negirdėtais Prancūzijos kompozitoriais. Kiekvienas jų programoje pristatytas tik kartą, kiekvienos miniatiūros trukmė – nuo vienos iki penkių minučių. „Mėgstantiems po koncertų plačiau patyrinėti išgirstus kompozitorius, šis koncertas padovanos ilgus mėnesius neišseksiantį klodą. Pradėjęs gilintis į, pvz.: Mel Bonis, Emmanuelio Chabrier ar Charles-Valentin Alkan gyvenimo istorijas, manau, ne vienas klausytojas ilgam juos pamils.“ Būdamas didelis kino gerbėjas, G. Januševičius įkvėpimo pasisėmė iš filmo „Aš myliu tave, Paryžiau“, kurį tarytum mozaiką po mažą gabaliuką sudėjo 22 kino režisieriai. „Kiekvieną kompozitorių paverčiu tarytum vieno nedidelio fragmento režisieriumi – jų muzika, sukurta visiškai kitokioms progoms, „Mažojo princo“ pasaulyje atranda iki šių dienų niekad neturėtas roles. Tai – tarytum žaidimas interpretacijomis, pasimėgaujant beribėmis muzikos galimybėmis.“
Lietuvos koncertų lankytojų Advento metu laukia penki susitikimai su G. Januševičiaus „Mažuoju Princu“. Gruodžio 12 d. programa bus pristatyta intymioje Vilniaus „Muzikos magijos klubo“ aplinkoje – pianistas atliks programos ištraukas bei bendraus su publika. Gruodžio 13 dieną pilna programa skambės Vilniaus „Organum“ koncertų salėje, gruodžio 14 dieną – Kauno valstybinėje filharmonijoje, gruodžio 15 dieną – Birštono kurhauze, o gruodžio 16 dieną – Palangos kurhauze. 2024 metų kovą bus surengti koncertai Klaipėdoje, Šiauliuose, taip pat – Paliesiaus bei Užutrakio dvaruose.
Ypatinga dovana klausytojų laukia gruodžio 23 dieną – G. Januševičius savo Youtube kanale padovanos programos įrašą, kuris bendradarbiaujant su vaizdo ir garso režisieriumi Jonu Šopa buvo įrašytas 2023 m. spalį Vokietijoje. Įrašą finansavo Lietuvos kultūros taryba. Tai – dovana visoms Lietuvos šeimoms, norinčioms žiemos šventes namuose nuspalvinti mažojo princo išmintimi.
„Mažojo princo” pristatymo video – https://youtu.be/n01bnBrBzI0?si=x8yms9B3qNeB3uUJ
