Edukacinė programa vaikams Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre
Pats gražiausias laikotarpis vaikystė, mums visiems siejasi su žaidimais, žaislais ir, aišku, su lėlėmis. Šiais laikais nėra tokio vaiko, kuris savo rankelėmis nebūtų lietęs lėlės. Tačiau kokia tai buvo prabanga prieš 100 ar 200 metų.
Lėlės buvo žmonijos dalis nuo priešistorinių laikų. Ankstyviausios buvo gaminamos iš primityvių medžiagų, tokių, kaip molis, kailiai ir mediena. Kaip jos atrodė, galima tik įsivaizduoti, nes jos neišliko.
Dauguma senovėje pagamintų lėlių buvo labai primityvios ir retos, jau vėlesniais laikais, buvo pagamintos iš dramblio kaulo ar išlietos iš vaško. Dar vėlesniais laikais lėles pradėjo gaminti iš porceliano. Tai buvo labai gražios ir prabangios lėlės. Kas negalėjo įsigyti tokių, pirko daug pigesnes, medžiagines arba siuvosi patys iš medžiagos likučių. Tokius žaislus dar ir mes mename, jos vadinosi „skudurinės Onutės“.
Kai dabar tokia didžiulė pasiūla įvairių lėlių, vaikai net nesusimąsto iš kur jos atsiranda parduotuvėje, iš ko pagamintos, kokios jos buvo anksčiau.
Jiezno kultūros ir laisvalaikio centre parengta edukacinė programa vaikams „Mano draugė lėlė“ supažindino vaikus, iš kur, kada ir kaip prasidėjo lėlių gamyba, kaip atrodė pirmosios lėlės, iš kokių medžiagų jos buvo gaminamos. Nuo vasario 6 iki kovo 26 dienos vykusioje programoje dalyvavo 12 vaikų nuo 6 iki 12 metų. Programa buvo skirta lėlių gamybai iš popieriaus. Pirmiausia buvo pasirinkta pasaka, kurios veikėjus ir reikėjo padaryti. Tai buvo visiems labai gerai žinoma pasaka „Ropė“. Vaikai, dalyvaujantys edukacinėje programoje, išklausę lėlių atsiradimo ir gaminimo istoriją, su didžiausiu malonumu ir užsidegimu patys ėmėsi darbo. Jų rankose tirpte tirpo popierius, virsdamas lėlių suknelėmis, palaidinėmis, kepurėmis ir kt. Kiekvienas vaikas, pasigaminęs savo lėlę, ją labai saugojo ir brangino. Buvo malonu stebėti, kaip menkavertė popierinė lėlytė tapo vaikui labai brangiu žaislu. Mažieji suprato ir įvertino, kaip sunku pagaminti, bet suprato ir tai, kad pačių padarytų lėlių nesinori nei plėšyti, nei mėtyti, nes kiekviena, net smulkiausia detalė sugalvota ir padaryta jų pačių rankomis.
Taip sunkiai pagamintos lėlės turėjo būti prasmingai panaudotos. Sukūrėme žaismingą spektakliuką „Ropė“. Vaikai tiesiog įsikūnijo į savo pagamintų lėlių vaidmenis ir nekantraudami laukė pasirodymo. Edukacinę programą pristatėme Jiezno gimnazijos ikimokyklinio ugdymo skyriuje. Mažiesiems buvo labai įdomu išgirsti lėlių istoriją ir pasižiūrėti linksmą popierinių lėlių spektaklį.
Edukacinės programos vadovė Angelė Jaruševičienė