Kasmetinėje Birštono miesto šventėje galioja taisyklė: nenori persiplėšti tarp renginių – atsirink prioritetus. Juk vis tiek kaip reikiant visko neapžiūrėsi, jei nori gerai įsigilinti, padalyvauti, pajusti, paragauti, pasikalbėti…
Šiemet smalsuolių dėmesį labiausiai, ko gero, patraukė robotas, skirtas sudėtingoms išminavimo ar žvalgybos operacijoms. Nedidukas vikšrinukas mikliai sukiojosi gatvėje, tiesdamas „ranką“ pasisveikinimui, demonstruodamas vikrumą, greitį ir pokštus. Nejuokais sunerimo mažylis, kurio dviratį robotas nučiupo dviem pirštas ir nusinešė. Žinoma, grąžino jį šeimininkui, bet aplinkiniams sukėlė daug juoko.
Pačiupinėti, pakilnoti ginklus buvo galima maskuojamoje palapinėje, kur kariūnai labai maloniai ir kantriai atsakinėjo į klausimus, rodė, kaip paimti automatą į rankas. Besidomintiems karine tarnyba – stendas su lankstinukais ir iškalbus vyrukas, galintis ir pagyvenusias moteris sudominti tarnavimo armijoje privalumais. Ir, žinoma, kareiviška košė, kurios paragavęs dar kartą apmąstai kariūnų gyvenimo ypatumus. O kad taip mąstančiųjų ir pasiryžusiųjų tarnybai padaugėjo, patvirtino ir kariškiai, pasidžiaugę daug didesniu į savanoriškąją tarnybą ar karinius mokymus užsirašiusiųjų skaičiumi, ypač – merginų.
Šalia kariškių tarnybos visuomenei būdus ir priemones parodė ir policininkai iš Alytaus apskrities VPK ir Birštono PK. Kas norėjo, vertingus daiktus galėjo užregistruoti ir pažymėti, kas domėjosi – gavo pakankamai informacijos ir išsamių atsakymų. Be abejo, daug kam magėjo pasimatuoti ir apsaugines liemenes, skydus, šalmus, palikti pirštų atspaudus kriminalistų ekspozicijoje. Tačiau ši akcija – ne vien visuomenės smalsumo tenkinimas. Patirtis rodo, jog kasmet vis drąsiau prieinama prie pareigūnų, kalbamasi su jais, ypač kai jie maloniai šypsosi, juokauja, bet nepamiršta ir rimtumo – juk daug jų atsakymų padeda žmonėms elgtis kasdienėse situacijose, išvengti klaidų, o kai kam gal ir norą piktai išdaigauti numuša. Na, o šventėje sukiojęsis šaunusis Amsis – įrodymas, jog policijos ir žmonių draugystė iš tiesų egzistuoja, grasindama peraugti į dar artimesnius ir šiltesnius jausmus, ką atvirai rodė ir mažieji, ir vyresnieji.
Kaip visada, įspūdingas M. Riomerio universiteto Viešojo saugumo fakulteto studentų pasirodymas. Jų parodomos kautynės ant kilimų kėlė plojimų audras, susižavėjimo šūksnius. Bet pažiūrėti – viena, o pačiam išbandyti – visai kita. Tad reikia tikėtis, jog studentai ir jų vadovas atsižvelgs į prašymą kitąmet ne tik parodyti, bet ir pamokyti gynybos veiksmų to norinčius.
Kaip patraukti žiūrovų dėmesį, kuo sudominti visuomenę, galėjo geriau apgalvoti specialiųjų tarnybų – ugniagesių, „Greitosios pagalbos“ ir saugos – atstovai. Jų technika didelio susidomėjimo nekėlė, nors tikrai reikėtų parodyti, kaip sunkiai ir naudingai dirba šie žmonės, saugodami ir gindami mūsų gyvenimus ir gyvybes.
