
Šiemet minime didžiojo mūsų tautos dainiaus Jono Mačiulio – Maironio 150-ąsias gimimo metines. Jo poezijos kūriniai tapo neatsiejama mūsų kultūros dalimi, jie padėjo tautai atgimti po ilgų ir rūsčių okupacijos metų dvidešimtojo amžiaus pradžioje ir pabaigoje. Nuostabios eilės tapo dainomis, kurios lietuviams yra simbolis Tėvynės – gražios šalies, turtingos didvyriais ir jų žygiais, didingos praeitimi. Maironio eilėraščiai nedingo iš bibliotekų, knygynų ir vadovėlių netgi tarybiniais laikais, jie maitino ir šildė kovotojų už laisvę sielas rūsčiais pokario metais, palaikė viltį ištvėrusiesiems Sausio 13-osios kruvinąjį terorą.
Šiandien, kaip ir tais nelengvais Lietuvai laikais, Maironio poezija vėl turi atlikti tą pačią tautos sąmonės žadinimo misiją. Ji turi priminti mums pareigą mylėti Tėvynę ir už ją kovoti, o ne bėgti į svečias šalis, ieškant didesnio uždarbio ir sotesnio gyvenimo. Svarbus jubiliejus – 150-osios poeto gimimo metinės – suteikia dar vieną progą prisiminti šį didį žmogų, jo gyvenimą, nemarią kūrybą. Tad lapkričio 14-ąją Jiezno bibliotekoje svečiavęsi Jiezno vaikų globos namų auklėtiniai su socialine darbuotoja Lina Daunoriene bibliotekos darbuotojų padedami susipažino su Maironio biografija ir kūryba, žiūrėjo filmą „Mūsų Maironis“, klausėsi jo poezijos. Įtaigūs poeto žodžiai vaikų dvasiose paliko mažytes pasididžiavimo savo šalimi kibirkštėles, kurios ilgainiui turi išaugti į kaitrią patriotizmo ugnį.