LLRI: Prienų rajono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse įvertinta 49-a vieta, Birštono – 27.

Prienų rajono  savivaldybė, surinkusi 37,1 balo iš 100, indekse užėmė 49 vietą iš 53 rajonų savivaldybių.

Žemesnę poziciją nei praėjusiais metais Lietuvos savivaldybių indekse nulėmė blogesnis komunalinio ūkio, mokesčių ir biudžeto sričių vertinimas. Iš 7-ių miestų savivaldybių geriausia savivaldybe skelbiamas Klaipėdos miestas, o iš 53-ių ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje – Kauno rajono savivaldybė.

Kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas vertina,  kiek savivaldybėse yra užtikrinama žmonių ekonominė laisvė ir kaip efektyviai savivaldybės yra valdomos. Indeksas sudarytas remiantis 2013 metų duomenimis.

„Šalies rajonų vidurkį viršijančios šilumos bei vandens tiekimo kainos lėmė prastesnį nei praėjusiais metais komunalinio ūkio srities įvertinimą. Prie to prisidėjo ir nuostolingai dirbusi savivaldybei priklausanti vandens tiekimo įmonė. Mokestinėje aplinkoje neigiamai įvertintas maksimalaus 4 proc. tarifo taikymas nenaudojamai žemei. Biudžeto srityje augo skola bei įsipareigojimai kreditoriams“, – teigia LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.

Lyginant su praėjusių metų indeksu, savivaldybė geriau įvertinta administracijos, socialinės rūpybos bei investicijų srityse. Materialinėms investicijoms išaugus beveik iki 50 proc., gautas geresnis nei praėjusiais metais investicijų srities balas. Mažėjantis bedarbių bei socialinės pašalpos gavėjų skaičius teigiamai paveikė socialinės rūpybos įvertinimą. Administracijos srityje gerai įvertintas gyventojų prašymų nagrinėjimas pagal įstatymų numatytus terminus, tokie prašymai išnagrinėti laiku 99 proc. visų atvejų.

Birštono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse įvertinta 27-a vieta

Birštono savivaldybė, surinkusi 50,4 balo iš 100, Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 27 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Aukštesnę poziciją Lietuvos savivaldybių indekse nulėmė geresni komunalinio ūkio, turto valdymo bei socialinės rūpybos sričių įvertinimai.

Kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas vertina,  kiek savivaldybėse yra užtikrinama žmonių ekonominė laisvė ir kaip efektyviai savivaldybės yra valdomos. Indeksas sudarytas remiantis 2013 metų duomenimis.

„Savivaldybėje buitinių atliekų bei daugiabučių namų administravimo paslaugas teikia privačios įmonės, o šilumos kainos nesiekia šalies rajonų vidurkio. Tai leido gauti aukštesnį įvertinimą komunalinio ūkio srityje. Birštono savivaldybėje efektyviai panaudojamos turimos patalpos, o didžioji dalis nenaudojamų yra įtrauktos į privatizuojamų objektų sąrašą. Prie geresnio turto valdymo rodiklio prisidėjo ir tai, kad savivaldybė 2013 m. neįsteigė naujų įmonių. Socialinės rūpybos įvertinimą pagerino sumažėjęs ilgalaikių bedarbių bei būsto šildymo išlaidų kompensacijos gavėjų skaičius“, – teigia LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.

Lyginant su praėjusių metų indeksu, užimti aukštesnę poziciją savivaldybei sutrukdė prasčiau įvertintos investicijų, biudžeto bei švietimo sritys. Savivaldybei nuolat kyla sunkumų pritraukiant tiesiogines užsienio investicijas, kurioms potencialas egzistuoja, nes Birštonas patenka tarp daugiausia materialinių investicijų pritraukiančių savivaldybių. Gautą įvertinimą neigiamai paveikė ir smarkiai sumažėjęs (30 proc.) išduotų statybos leidimų skaičius tūkstančiui gyventojų (kartu su verslo liudijimais – 27 proc.). Savivaldybės skola buvo tarp sparčiausiai augančių – nuo 35 iki 50 proc. biudžeto pajamų per vienus metus. Švietimo srityje ypač blogai įvertintas lietuvių kalbos egzamino išlaikymas bei švietimui skiriamų lėšų paskirstymas tarp mokymo proceso užtikrinimo ir infrastruktūros išlaikymo.

Savivaldybių tendencijos: savivaldybės klimpsta į skolas

Indeksas taip pat parodė, kad didžioji dalis savivaldybių vis labiau grimzta į skolas.

„Pirmaujanti Klaipėda – patraukli verslui, savivaldybė nevaržo  konkurencijos, o iš to laimi gyventojai – turi daugiau galimybių pasirinkti, kas juos gydys, kas išveš šiukšles. Tačiau tai nereiškia, kad nėra, kur tobulėti. Klaipėdai kaip ir didžiajai daliai Lietuvos savivaldybių reikia sunerimti dėl didelių skolų“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Remiantis 2013 metų duomenimis, 42 Lietuvos savivaldybės grimzdo į skolas. Per 2013 metus skolos išaugo 118 mln. litų. Miestų savivaldybių skolos vidutiniškai siekia 55 proc. nuo pajamų, rajonų savivaldybių mažiau – vidutiniškai 46 proc. nuo pajamų.  Skolų augimą pavyko suvaldyti trečdaliui, t. y. 18-ai, šalies savivaldybių – šiose savivaldybėse skolos per 2013 metus mažėjo.

„Miestų indekso apačioje esantys Šiauliai taip pat yra įkritę į gilią skolos duobę, tačiau sveikintina, kad miestas jau pradėjo kapanotis ir per 2013 metus skolą sugebėjo sumažinti. Juk augančios skolos reiškia ir augančias palūkanas, už ką mokesčių pavidalu susimoka ne kas kitas – o gyventojai. Skolindamiesi galime sulaukti ir tokios dienos, kai savivaldybėms teks galvoti vien apie skolos grąžinimą, laiko ir pinigų pasirūpinti moksleivių vežimu į mokyklą ar gatvių apšvietimu tiesiog nebebus“, – teigia LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.

Lietuvos savivaldybių indekso 2014 duomenys atskleidė ir teigiamų tendencijų. Pavyzdžiui, savivaldybės atsisako nenaudojamų pastatų ir nereikalingų verslų, tokių kaip savivaldybių laidojimo namai. Per 2013 metus savivaldybėms priklausančių laidojimo namų sumažėjo nuo 8 iki 4, knygynų – nuo 16 iki 13.

„Tai labai teigiama tendencija, kuri parodo, kad savivaldybės vis labiau supranta, kad ne savivaldybių darbas yra kirpti ar prausti gyventojus. Nusimetusi šalutinių funkcijų naštą savivaldybė visą dėmesį ir jėgas gali skirti savo tiesioginiam darbui – efektyviam savivaldybės valdymui, investicijų pritraukimui“, – teigia L. Rekašius.

Iš 53-ijų rajonų savivaldybių antrus metus indekse pirmauja Kauno rajonas, kur gerai įvertinta tiek investicinė, tiek socialinė aplinka. Pavyzdžiui, per 2013 metus Kauno rajone vietinės investicijos didėjo 29 proc., pašalpų gavėjų mažėjo 11 proc. Prasčiausiai iš rajonų savivaldybių šiemet įvertinta Alytaus rajono savivaldybė.

Lietuvos savivaldybių indeksas – vertybinis indeksas, matuojantis žmonių ekonominę laisvę savivaldybėse. Indekse savivaldybės vertinamos dešimtyje sričių: komunalinis ūkis, transportas, švietimas, sveikata, socialinė rūpyba, investicijos, mokesčiai, turto valdymas, administracija, biudžetas. Kiekviena sritis sudaryta iš rodiklių, kuriems savivaldybė gali daryti tiesioginę įtaką savo sprendimais. Pastarųjų reikšmės įvertinamos balais nuo 0 iki 100, taip išrikiuojant savivaldybes nuo geriausios iki blogiausios. Lietuvos savivaldybių indeksas 2014 sudarytas remiantis 2013 metų duomenimis.

 TRUMPAI:

Miestų savivaldybių reitingas. 7-ių miestų savivaldybių reitingą pradeda Klaipėdos miestas (81 balas iš 100 galimų). Toliau rikiuojasi Vilniaus m. (75), Panevėžio m. (63,6), Kauno m. (61,3), Alytaus m. (56,9), Palangos m. (38,4), Šiaulių m. (34,1) savivaldybės.

Rajonų savivaldybių reitingas. Geriausiųjų  penketuką (iš 53-ių ne miestų savivaldybių) sudaro Kauno r. (70,2 balo iš 100), Plungės r. (68), Klaipėdos r. (65,8), Druskininkų r. (63,9), Kėdainių  r. (63,6) savivaldybės.

2014 m. gruodžio 10 d., Vilnius

Pranešimas spaudai