Prienų rajono savivaldybė, surinkusi 42,4 balus iš 100, Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 44 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Geresnį savivaldybės įvertinimą nulėmė aukštesni balai švietimo, biudžeto bei administracijos srityse.
Iš 7-ių miestų savivaldybių geriausia skelbiamas Klaipėdos miestas, surinkęs 67,3 balo iš 100 galimų. Iš 53-ių ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje – Kauno rajono savivaldybė (68,4).
Tai parodė kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas. Tyrimas vertina, kiek savivaldybėse yra užtikrinama žmonių laisvė rinktis paslaugas ir jų tiekėją bei patiems imtis veiklos. Taip pat – kaip efektyviai panaudojami iš mokesčių surinkti pinigai.
„Pasikeitus metodologijai švietimo srityje, naujai įtraukti rodikliai gavo vidutinius įvertinimus, tačiau geresni mokinių valstybinių egzaminų rezultatai leido pasiekti geresnį įvertinimą šioje srityje. Aukštesnis įvertinimas biudžeto srityje pasiektas dėl padidėjusios atvirų viešųjų konkursų dalies visuose viešuosiuose pirkimuose (išskyrus mažos vertės), pastarieji sudarė 100 proc. Mažesnis pradėtų ginčų skaičius bei žemiau vidurkio esantis savivaldybės darbuotojų skaičius vienam gyventojui, teigiamai paveikė administracijos srities įvertinimą.“ – vardina LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.
Siekdama dar labiau pagerinti savo pozicijas Prienų r. savivaldybė turėtų atsižvelgti į neigiamus pokyčius turto valdymo, sveikatos bei socialinės rūpybos srityse. Mažėjantis privačiai dirbančių gydytojų skaičius bei dalis nepelningai dirbančių gydymo įstaigų lėmė prastesnius sveikatos srities įvertinimus. Augantis nenaudojamų pastatų plotas bei ženklus savivaldybei priklausančių biudžetinių ir viešųjų įstaigų skaičius taip pat prisidėjo prie neigiamo turto valdymo srities įvertinimo. Socialinės rūpybos srityje žemesnis įvertinimas nulemtas pakitusios metodologijos. Naujasis, prastesnį nei vidutinis įvertinimą gavęs rodiklis – socialinių paslaugų teikimas įtraukiant nevyriausybines organizacijas.
Kas pirmauja indekse?
„Savivaldybės savo sprendimais gali tiek pagerinti, tiek pabloginti gyventojų ir verslo sąlygas. Viena pagrindinių priežasčių, pelniusių pirmą vietą Klaipėdos miestui, yra palankios sąlygos investicijoms. Investicijos yra svarbus produktyvumo ir darbo užmokesčio augimo šaltinis. Statistika rodo, kad tose Lietuvos savivaldybėse, kuriose daugiau investicijų, yra mažesnis nedarbas, gyventojai uždirba daugiau ir yra mažiau priklausomi nuo socialinių pašalpų“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Jau 2004 metais Klaipėda daugiau nei du kartus lenkė šalies vidurkį lyginant vienam gyventojui tenkančias materialines investicijas – t.y. išlaidas, skiriamas ilgalaikiam turtui įsigyti ar atnaujinti. Per 7 metus Klaipėdos miestas sugebėjo padidinti jų kiekį dar 51 proc. – iki 9501 Lt.
Klaipėdos mieste investuotojams patrauklu tai, kad yra parengtas bendrasis miesto planas, sklypai su infrastruktūra, pasirašomos privataus ir viešo sektoriaus partnerystės sutartys. Teigiamai įvertintas ir savivaldybės administracijos darbas, o silpniausiai pasirodyta mokesčių srityje.
Pasak Ž. Šilėno, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio tarifų sumažinimas galėtų dar labiau prisidėti prie investicinės aplinkos gerinimo Klaipėdoje.
Iš rajonų savivaldybių pirmaujantis Kauno rajonas gerai įvertintas investicijų srityje. Teigiamai įvertinta savivaldybės administracijos veikla ir turto valdymas – pvz., Kauno r. savivaldybė turi 1253 kv. m. nenaudojamų pastatų ploto, kai vidutiniškai savivaldybėse nenaudojamas plotas siekia 9057 kv. m. Nepaisant aukšto įvertinimo, Kauno r. savivaldybėje 4 proc. didėjo socialinių pašalpų ir 3 proc. būsto šildymo kompensacijų gavėjų skaičius. Kauno r., kaip ir kitoms Lietuvos savivaldybėms, sunkiai sekasi pažaboti augančią skolą.
„Būtent skolos daugeliui savivaldybių trukdo pakilti reitinge aukščiau. Auganti skola rodo, kad savivaldybės dar neišmoko gyventi pagal išgales“, – teigia LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.
Iš visų tyrime vertintų 60-ies savivaldybių didžiausia skola fiksuota Vilniaus m. savivaldybėje – ji peržengia 100 proc. ribą nuo pajamų.
„Vilniaus miestas yra labiausiai prasiskolinusi savivaldybė Lietuvoje. Nuolat augantis nenaudojamų pastatų plotas, savivaldybei priklausančių biudžetinių ir viešųjų įstaigų skaičius rodo, kad Vilniaus m. savivaldybei efektyviai valdyti biudžetą sekasi sunkiai. Verta priminti ir tai, kad ne savivaldybės funkcija yra užsiimti verslu. Verslu turi užsiimti verslas, nes jis paprasčiausiai tai daro efektyviau“, – teigia tyrimo vadovas L. Rekašius.
Pasak eksperto, teigiamai tyrime įvertinti Vilniaus m. žemės mokesčio tarifai, kurie yra vieni žemiausių Lietuvoje. Taip pat gyventojams daugėja pasirinkimo galimybių sveikatos priežiūroje – čia auga privačiai dirbančių gydytojų skaičius. Pažangą Vilniaus m. padarė ir komunalinio ūkio srityje.
TRUMPAI:
7-ių miestų savivaldybių reitingą pradeda Klaipėdos miestas (67,3 balo iš 100 galimų). Toliau rikiuojasi Vilniaus m. (62,8 balo), Panevėžio m. (59,7 balo), Kauno m. (56,9), Šiaulių m. (52,9), Palangos m. (51,3), Alytaus m. (48,8).
Geriausiųjų penketuką (iš 53-ių ne miestų savivaldybių) sudaro Kauno r. (68,4), Plungės r. (62,6), Druskininkų r. (62,2), Mažeikių r. (61,7), Kėdainių r. (61,5) savivaldybės.
Indekse buvo vertinama 10 gyventojams ir investuotojams aktualiausių savivaldybės veiklos sričių – komunalinio ūkio, transporto, švietimo, sveikatos, socialinės rūpybos, investicijų ir plėtros, mokesčių, savivaldybės administracijos, turto valdymo ir biudžeto.
Pranešimas spaudai
