LLRI: Birštono savivaldybė užėmė iki šiol žemiausią vietą Lietuvos savivaldybių indekse

 Birštono  savivaldybė, surinkusi 44,7 balo iš 100, Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 37 vietą iš 53 rajonų savivaldybių. Tai prasčiausias savivaldybės iki šiol indekse pasiektas įvertinimas balais, kurį nulėmė daug prastesni įvertinimai komunalinio ūkio, švietimo, socialinės rūpybos bei turto valdymo srityse.  Iš 7-ių miestų savivaldybių geriausia skelbiamas Klaipėdos miestas, surinkęs 67,3 balo iš 100 galimų. Iš 53-ių ne miestų savivaldybių pirmoje vietoje – Kauno rajono savivaldybė (68,4).

Tai parodė kasmet Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) skelbiamas Lietuvos savivaldybių indeksas. Tyrimas vertina,  kiek savivaldybėse yra užtikrinama žmonių laisvė rinktis paslaugas ir jų tiekėją bei patiems imtis veiklos. Taip pat – kaip efektyviai panaudojami iš mokesčių surinkti pinigai.

„Nuostolingai dirbančios šilumos tiekimo bei vandens tiekimo bendrovės lėmė prastesnius įvertinimus komunalinio ūkio srityje. Švietimo srityje dalis naujų rodiklių teigiamai paveikė savivaldybės įvertinimą, tačiau prasti egzaminų rezultatai neleido gauti geresnio nei pernai įvertinimo. Augantis socialinių pašalpų ir būsto šildymo kompensacijų gavėjų skaičius neigiamai paveikė socialinės rūpybos sritį. Išaugęs nenaudojamų pastatų plotas bei mažesnis privatizuotų pastatų plotas neigiamai atsiliepė turto valdymo srities įvertinimui.“ – vardina LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.

Prastesnius įvertinimus dalinai kompensavo geresni rezultatai administracijos, investicijų bei transporto srityse. Birštonas viena iš nedaugelio savivaldybių, kur viešo transporto paslaugos užtikrinamos tik privataus vežėjo. Investicijų srityje fiksuotas daugiau kaip 3 tūkst. Lt materialinių investicijų augimas vienam gyventojui. Mažesnis teismuose pradėtų ginčių skaičius pagerino administracijos srities įvertinimą.

Kas pirmauja indekse?

„Savivaldybės savo sprendimais gali tiek pagerinti, tiek pabloginti gyventojų ir verslo sąlygas. Viena pagrindinių priežasčių, pelniusių pirmą vietą Klaipėdos miestui, yra palankios sąlygos investicijoms. Investicijos yra svarbus produktyvumo ir darbo užmokesčio augimo šaltinis. Statistika rodo, kad tose Lietuvos savivaldybėse, kuriose daugiau investicijų,  yra mažesnis nedarbas, gyventojai uždirba daugiau ir yra mažiau priklausomi nuo socialinių pašalpų“, – teigia LLRI prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Jau 2004 metais Klaipėda daugiau nei du kartus lenkė šalies vidurkį lyginant vienam gyventojui tenkančias materialines investicijas – t.y. išlaidas, skiriamas ilgalaikiam turtui įsigyti ar atnaujinti. Per 7 metus Klaipėdos miestas sugebėjo padidinti jų kiekį dar 51 proc. – iki 9501 Lt.

Klaipėdos mieste investuotojams patrauklu tai, kad yra parengtas bendrasis miesto planas, sklypai su infrastruktūra, pasirašomos privataus ir viešo sektoriaus partnerystės sutartys. Teigiamai įvertintas ir savivaldybės administracijos darbas, o silpniausiai pasirodyta mokesčių srityje.

Pasak Ž. Šilėno, nekilnojamojo turto ir žemės mokesčio tarifų sumažinimas galėtų dar labiau prisidėti prie investicinės aplinkos gerinimo Klaipėdoje.
Iš rajonų savivaldybių pirmaujantis Kauno rajonas gerai įvertintas investicijų srityje. Teigiamai įvertinta savivaldybės administracijos veikla ir turto valdymas – pvz., Kauno r. savivaldybė turi 1253 kv. m. nenaudojamų pastatų ploto, kai vidutiniškai savivaldybėse nenaudojamas plotas siekia 9057 kv. m. Nepaisant aukšto įvertinimo, Kauno r. savivaldybėje 4 proc. didėjo socialinių pašalpų ir 3 proc. būsto šildymo kompensacijų gavėjų skaičius. Kauno r., kaip ir kitoms Lietuvos savivaldybėms, sunkiai sekasi pažaboti augančią skolą.

„Būtent skolos daugeliui savivaldybių trukdo pakilti reitinge aukščiau. Auganti skola rodo, kad savivaldybės dar neišmoko gyventi pagal išgales“,  – teigia LLRI ekspertas, Lietuvos savivaldybių indekso vadovas Laurynas Rekašius.

Iš visų tyrime vertintų 60-ies savivaldybių didžiausia skola fiksuota Vilniaus m.  savivaldybėje – ji peržengia 100 proc. ribą nuo pajamų.

„Vilniaus miestas yra labiausiai prasiskolinusi savivaldybė Lietuvoje. Nuolat augantis nenaudojamų pastatų plotas, savivaldybei priklausančių biudžetinių ir viešųjų įstaigų skaičius rodo, kad Vilniaus m. savivaldybei efektyviai valdyti biudžetą sekasi sunkiai. Verta priminti ir tai, kad ne savivaldybės funkcija yra užsiimti verslu. Verslu turi užsiimti verslas, nes jis paprasčiausiai tai daro efektyviau“, –  teigia tyrimo vadovas L. Rekašius.

Pasak eksperto, teigiamai tyrime įvertinti Vilniaus m. žemės mokesčio tarifai, kurie yra vieni žemiausių Lietuvoje. Taip pat gyventojams daugėja pasirinkimo galimybių sveikatos priežiūroje – čia auga privačiai dirbančių gydytojų skaičius. Pažangą Vilniaus m. padarė ir komunalinio ūkio srityje.

Pranešimas spaudai