Taip pat savivaldybė galėtų pakilti dar aukščiau jei pavyktų sumažinti biudžeto skolą, kuri buvo didžiausia iš vertintų 54 mažųjų savivaldybių (71,8 proc. nuo pajamų lyginant su 44,7 proc. vidurkiu)” – pastebi savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
2015 m. lapkričio 17 d. – Birštono savivaldybei, surinkusiai 57,1 balo iš 100, atitenka 12 vieta tarp 54 savivaldybių. Birštonas aukštyn pakilo, ne sugebėjo pagerinti keletą rodiklių – puikiai tvarkomas savivaldybės turtas, be to mažėjo šilumos kaina, moksleiviai geriau nei pernai išlaikė egzaminus ir t. t.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto sudaromas Lietuvos savivaldybių indeksas skaičiuojamas pagal gyventojams ir verslui svarbiausias sritis, atskleidžiančias, kiek savivaldybėse yra ekonominės laisvės ir kaip efektyviai jos valdomos. Pavyzdžiui, kur palankiausia investuoti? Kur geriausiai ir efektyviausiai sutvarkyta švietimo sistema? Kur gyventojai turi didžiausias galimybes rinktis? Reitingai sudaryti du – 6 didžiųjų savivaldybių (pagal gyventojų tankį), ir 54 mažųjų, remiantis 2014 m. duomenimis.
Geriausiai Birštonui sekasi švietimo ir komunalinių paslaugų sritys. Birštono savivaldybėje 2014 m. šeštadaliu sumažėjo šilumos kaina, ji buvo viena mažiausių šalyje – 5,53 ct/kWh lyginant su 7,08 ct/kWh mažųjų savivaldybių vidurkiu.
Geras įvertinimas teko ir dėl to, kad savivaldybei priklausančių nenaudojamų patalpų plotas, tenkantis vienam gyventojui, buvo vienas mažiausių, o santykinis parduotų savivaldybei priklausančių patalpų plotas netgi pats didžiausias tarp 54 savivaldybių. Gerai vertinama ir tai, kad savivaldybė turėjo nedaug sau priklausančių įmonių/įstaigų, automobilių bei nei vienos sau priklausančios pirties, knygyno, kirpyklos ar laidojimo namų.
“Nors Birštono savivaldybėje santykinai mažai bedarbių (7,8 proc., mažųjų savivaldybių vidurkis 11,1 proc.) ir gaunančių socialines pašalpas gyventojų (4,3 proc., mažųjų savivaldybių vidurkis – 6,3 proc.), savivaldybei reikėtų atkreipti dėmesį, kad vis opesnė ilgalaikių bedarbių problema, metus ir ilgiau darbo nerandačiųjų dalis padidėjo kone dvigubai. Taip pat savivaldybė galėtų pakilti dar aukščiau jei pavyktų sumažinti biudžeto skolą, kuri buvo didžiausia iš vertintų 54 mažųjų savivaldybių (71,8 proc. nuo pajamų lyginant su 44,7 proc. vidurkiu)” – pastebi savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Savivaldybių tendencijos: lyderiai net trys
Iš didžiųjų savivaldybių šį kartą karūna atiteko Vilniaus miestui. Mažųjų savivaldybių lyderės pirmą kartą net dvi: Kauno ir Klaipėdos rajonai – abi savivaldybės surinko vienodai balų ir puikuojasi indekso garbingiausioje vietoje. Šios savivaldybės sugebėjo efektyviausiai išnaudoti turimus resursus – privilioti užsienio investicijas, skatinti vietinį verslą.
Iš 6 didžiųjų miestų prasčiausiai sekėsi Alytui, o mažųjų reitingo paskutines trijose vietose liko Jurbarko, Šalčininkų ir Ignalinos rajonai. Šias savivaldybes kamuoja panašios problemos. Tarsi užburtas ratas – savivaldybėse dideli nekilnojamojo turto ir žemės mokesčiai, išduodama santykinai mažai statybos leidimų, sunku pritraukti investicijas, čia vangiai kuriasi naujas verslas. Dėl to ir pragyventi sunkiau.
Vis dėlto, Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertai pabrėžia, kad pernai bendra statistika gerėjo: šalyje šiek tiek sumažėjo nedarbas; socialines pašalpas gaunančių gyventojų dalis sumažėjo beveik trečdaliu; beveik 8 proc. padidėjo veikiančių ūkio subjektų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 1,3 proc. padidėjo išduodamų statybos leidimų skaičius, tenkantis 1000 gyventojų; 13 proc. išaugo gyventojų, įsigijusių verslo liudijimą, skaičius.
„Rezultatas galėtų būti dar geresnis, tačiau žemyn savivaldybes tempia administracijų veikla: paradoksalu, kad gyventojų mažėjant, administracijos atvirkščiai – pučiasi. Bendras vidurkis savivaldybių darbuotojų, tenkančių 1000 gyventojų, 2013 m. buvo 7,15, 2014 m. – 7,34. Koją kiša ir noras pačioms teikti ūkines paslaugas: atliekų surinkimo, daugiabučių administravimo, viešojo transporto, šilumos tiekimo ir t.t. Tai savivaldybėms pernai atnešė 5,4 mln. eurų nuostolį. Savivaldybių valdžios tikrai turi kur pasitempti: mažiau rūpintis, kaip išlaikyti gausias administracijas, nenaudojamą nekilnojamą turtą, nuostolingas įmones, o atvirkščiai, ieškoti būdų pritraukti investuotojus, privatų verslą“ – pažymi Žilvinas Šilėnas, Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas.
