Karolis Urba
Auksiniai Virginijaus Šeškaus laikai prieniškiams pasibaigė. Komanda antrus metus iš eilės užėmė paskutinę LKL turnyrinės lentelės vietą ir, atrodo, turi palikti lygą, nes jos vadovybė nutarė, jog į LKL galima priimti komandą, kuri nelaimėjo NKL čempionato ir neturi savo arenos. Kalbama, jog Mažeikių komanda turėtų žaisti Šiauliuose.
LKL prezidentas Remigijus Milašius, įžengęs į pirmąją savo kadenciją, yra pasakęs, jog tokių miestelių, kaip Prienai, komandoms – ne vieta LKL. Ir štai, noras išsipildys, jei ir toliau bus traktuojama, jog į LKL gali žengti antrosios vietos NKL laimėtojai ir be savo arenos.
Prienų klubo vadovas Marius Milaševičius po paskutinių komandos rungtynių pasakė, jog krepšinis Prienuose toliau gyvuos. Jau stengiamasi pritraukti į komandą daugiau vietinių krepšininkų. M. Milaševičius svajoja grąžinti į Prienus ir Virginijų Šeškų.
O lygos prezidento noras pakelti minimalų komandų biudžetą iki 800 000 eurų Lietuvai yra utopija ir visiškai neatsižvelgiama į šalies ekonomiką, kuri jau dabar įbrido į techninę recesiją. Galima drąsiai teigti, jog visos LKL komandos turi finansinių sunkumų, o „svajingo“ biudžeto limito siekimas įneš daugiau problemų nei naudos. Įdomiausia tai, jog tokiems tikslams pritaria LKL klubai, kurie patys sau riša nematomą kilpą.
R. Milašius savo sprendimais palieka Pietų Lietuvą be komandos aukščiausioje lygoje. Ar tai krepšinio populiarinimas? O gal siekiama kitų tikslų?
Reikia pripažinti, jog vadovaujant R. Milašiui LKL pasikeitė. Galima stebėti visas rungtynes internetu, daugiau televizijos transliacijų. Informacija pateikiama greitai. Gerai užsirekomendavo KMT turnyras, bet visiškai pamirštama istorija. Iki KMT vyko LKF taurės turnyras, bet informacijos apie tai sužinoti praktiškai neįmanoma.
Toks požiūris rodo, kad kai kam krepšinio istorija neįdomi. Būtina ne tik komercinė LKL pusė, bet ir krepšinio vystymosi strategija.
