Po Gavėnios ramybės ir susikaupimo Velykų, o kartu ir pavasario atėjimas sutinkamas itin džiaugsmingai – juk tai atsinaujinimo, atgimimo vilties šventė, dvasios džiaugsmas, kuriuo norisi pasidalinti su kitais. Atvelykio šventė, kuomet dar kartą pasidžiaugiama Prisikėlimo žinia, o mažiausieji šeimos nariai tądien ridinėja margučius, žaidžia ir kiaušiniauja, Birštono Vienkiemyje tapo jau seniai puoselėjama gražia tradicija, kasmet labai laukiama ir gausiai lankoma. Balandžio 15-ąją į šventę susirinkusiems vienkiemiečiams bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys pranešė išties džiugią naujieną – ši šventė bei Teatrų festivalis ir Žolinė bendruomenės dėka bus remiamos laimėto projekto „Etnokultūrinių tradicijų puoselėjimas Birštono savivaldybėje“ lėšomis, kurios yra skirtos iš „Birštono savivaldybės vietos plėtros strategijos iki 2013 m.“ įgyvendinimui tekusio ES struktūrinių fondų finansavimo. Savojo krašto paveldą saugantys žmonės galės ne tik suruošti kasmetinius renginius, bet ir susipirkti inventorių, kurio bendruomenei prireiks ir kitiems renginiams, kitoms šventėms. Labai džiugu, kad vienkiemiečiai moka ne tik švęsti, bet ir kartu dirbti – pakviesti į savanorišką talką, reikalingą projekto įgyvendinimui, jie labai noriai ir aktyviai dirbo, susirinkę daug gausiau nei buvo tikėtasi.
Projekto įgyvendinimui lėšų paskolinusios savivaldybės vardu bendruomenę Atvelykio proga pasveikino mero pavaduotojas Juozas Aleksandravičius, pasidžiaugęs tokiu žmonių tikėjimu ir pasitikėjimu vieni kitais, našios bendrystės pavyzdžiu.
Iš protėvių paveldėtus kultūros lobius vienkiemiečiai ne tik puikiai saugoja, bet ir naudoja – Atvelykio šventėje skambėjo liaudies dainos ir melodijos, dovanotos svečių iš Birštono „Lendrūno“ kapelos bei saviškių saviveiklininkų, kurių pasirodymai sulaukė itin karštų plojimų ir reikalavimų pakartoti patikusias dainas. O koks gi Atvelykis be margučių, dar vieno iš senų senovės atkeliavusio tautos turto – jie puikavosi Vilmos Krasauskienės tapytose drobėse, puošė sceną, išdidžiai pūpsojo pintinėlėse. Tai vis talentingų šio krašto žmonių darbai, kaip ir vaišių stalą padabinę pyragai ir kepsniai, išradingų šeimininkių pagaminti skanėstai.
Po smagaus pasibuvimo, po linksmybių ir dainų, pasidžiaugus gamtos dovanota šviesia ir šilta diena, laikas namo, laikas įsisukti į kasdienių darbų sūkurį, paliesti kantriai žemdirbio laukiančią žemelę. O švenčių dar bus – dar tik prasideda naujas gyvenimo ciklas, kuriame atsiras vietos viskam, ir sunkiems darbams, ir smagiems pasilinksminimams.
