„Lietuvos totoriai daug didesni lietuviai už pačius lietuvius”

Mūsų krašto žmonės Prienų krašto muziejuje susipažino su Jono Paršeliūno fotografijų paroda „Totoriai: 600 metų istorija ir šiandiena“.

Į renginį atvyko dr. Adas Jakubauskas, politologas, socialinių mokslų daktaras, Mykolo Romerio universiteto docentas, visuomenės veikėjas, poetas ir fotografijų autorius Jonas Paršeliūnas – fizikos mokslų daktaras, ilgametis Puslaidininkių fizikos instituto darbuotojas, fotografuoti pamėgęs nuo vaikystės, pastaraisiais metais, išėjęs į pensiją, grįžęs prie savo pomėgio. Labiausiai jį domina senoji Lietuvos architektūra, Lietuvos totorių bendruomenės paveldas ir laisvės kovų atminimo paminklai. Į renginį atvyko ir Lietuvos tautinių mažumų folkloro ir etnografijos centro Totorių folkloro ansamblis „Ilsu“ su vadove Almira Trakšeliene.

Dar prieš susitikimą J.Paršeliūnas pasakojo, kad  Lietuvos totoriai – unikali etninė grupė, apsigyvenusi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje daugiau nei prieš 600 metų – XIV-XV amžiuose. Jis pažymėjo, kad labai didelis totorių vaidmuo Lietuvos ekonominiame ir kultūriniame gyvenime, kuriame jie sugebėjo išsaugoti savo tikėjimą, tradicijas ir papročius istorinių išbandymų akivaizdoje.

Mokslininkas papasakojo, kad: „Tai įdomi ir paslaptinga tauta, bet jos žmonės labai atviri ir nuoširdūs, tikri Lietuvos patriotai. Totorių apsigyvenimas Lietuvoje daugiau kaip prieš šešis šimtus metų yra unikalus atvejis žmonijos istorijoje. Kitos kultūros ir musulmonų tikėjimo žmonės apsigyveno krikščioniškoje šalyje, ir per šį laiką iki šių dienų tarp mūsų nebuvo jokių etninių, religinių nesusipratimų ar konfliktų”.

Apie totorių tautos atsiradimą

Didysis kunigaikštis Vytautas prieš 600 metų pakvietė kelis šimtus kilmingų totorių šeimų apsigyventi Lietuvoje. Įkurdino juos Trakuose, Vilniuje, netoli Alytaus ir Švenčionyse, kad jų gyvenami kaimai puslankiu saugotų Trakus ir Vilnių nuo priešų antpuolių. Pagrindinė totorių veikla buvo karyba – jie sudarė Vytauto asmeninę sargybą. Šios tautos kariai pagarsėjo kaip itin narsūs ir ištikimi – jų praktiškai buvo neįmanoma papirkti. Kartu su Vytautu totoriai dalyvavo garsiajame Žalgirio mūšyje.

Lietuvos totoriai kilę iš tiurkų ir sutiurkintų mongolų genčių. Jie atkeliavo į Lietuvą skirtingu laikotarpiu iš įvairių vietų – Aukso Ordos, Krymo bei kitų chanatų ir atstovavo skirtingoms gentims. Dažniausiai totoriai atvykdavo į Lietuvą ištisomis giminėmis, ir svetimoje aplinkoje jiems buvo svarbu išlaikyti savo kilmės sampratą.

Lietuvos totoriai yra mišraus antropologinio tipo, turinčio Azijos kontinento ypatybių. Jie vidutinio arba nedidelio ūgio, kartais turi tamsesnės spalvos odą negu vietiniai gyventojai, didžiumos tamsios akys ir plaukai. Lietuvos totoriai turi cholerišką charakterį, tačiau įprastai abejingi ir santūrūs, savo temperamentą parodo tik ypač susijaudinę. Lietuvos totoriai labai dorovingi, vertina savo garbę, todėl garsėja savo sąžiningumu, ištikimybe, visuomet laikosi duoto žodžio. Paprasti totoriai darbštūs, draugiški, vaišingi, nuoširdžiai bendrauja su kaimynais, mėgsta linksmintis ir juokauti, tai rodo ir dažnos pravardės. Jie konservatyvūs, laikosi savo tradicijų. Šie Lietuvos totorių bruožai išliko per šimtmečius, keičiantis gyvenimo būdui ir aplinkai.

Praradus didžiausią dvasinę vertybę – etninę kalbą, Lietuvos totoriams pavyko išsaugoti savo tautinę savimonę ir kultūros savitumą. Pagrindiniai faktoriai, kurie padėjo išlaikyti šį savitumą – musulmonų religija ir liaudies kultūra. Lietuvos totorių išsaugoti senoviški rankraščiai, rašyti arabų rašmenimis, yra neįkainojamas Lietuvos totorių dvasinis turtas. Tai koranai, tefsirai, kitabai ir chamailai. Senaisiais laikais kiekvienoje totorių šeimoje buvo viena ar kelios religinės knygos, jos buvo paveldimos iš tėvų ir perduodamos iš kartos į kartą. Šiais laikais dažniausiai jas galima rasti tik muziejuose. Svarbiausia iš jų – arabų kalba perrašytas Koranas su paaiškinimais ir papildymais baltarusių ar lenkų kalba.

Tarsi norėdamas patvirtinti, jog totoriai liko ištikimi Lietuvai, Jonas Paršeliūnas atkartojo Seimo narės Vilijos Aleknaitės –Abramikienės išsakytus žodžius: „Lietuvos totoriai daug didesni lietuviai už pačius lietuvius”.

Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas dr. Adas Jakubauskas susitikimo metu pristatė ir padovanojo krašto muziejui knygą „Lietuvos totoriai istorijoje ir kultūroje“. Knygos autoriai – dr. Adas Jakubauskas, žurnalistas Galim Sitdykov, dr. Stanislav Dumin, o ją išleido Lietuvos totorių bendruomenių sąjunga. Tai antrasis, pataisytas ir papildytas to paties pavadinimo knygos leidimas. Be to, dr. Adas papasakojo apie totorių rašto ir kalbos subtilybes, kurios aktualios totorių tautai.

Kaip dr. Adas Jakubauskas sakė, apie totorių tautą jis kalbėtų ir kalbėtų, tai aš, susiradusi ir perskaičiusi nemažai medžiagos apie šią Lietuvai ir lietuviams ištikimą tautą, ja susižavėjau. Ir aš visiškai pritariu Seimo narės išsakytiems žodžiams apie totorių tautą, apsigyvenusią Lietuvoje.

O pačios mieliausios šio renginio akimirkos, tai ansamblio „Ilsu“ pasirodymas. Totorių tautybės vaikų balsai, lyg pavasario pranašai vieversiai, kvietė neužmiršti istorijos ir grįžti prie tautinių mažumų ištakų.

Vilija Čiapaitė