Bendras reitingas: didėja ekonominis atotrūkis
6 didžiųjų savivaldybių reitinge geriausiai besitvarkančios titulas trečius metus iš eilės atitenka sostinei, toliau rikiuojasi Klaipėda, trečioje vietoje – Kaunas. Mažųjų savivaldybių lyderė – Klaipėdos rajono savivaldybė, nuo jos nedaug atsilieka Kauno rajonas, Palanga. Lietuvos laisvosios rinkos instituto kasmet skelbiamas savivaldybių indeksas rodo, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja.
Geriausios indekso savivaldybės išsiskiria tuo, kad čia verslas yra aktyvus, sukuriama daugiau ir geriau apmokamų darbo vietų, mažiau žmonių gyvena iš pašalpų, mažesnė emigracija.
Vertinant bendrai – svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc. didėjo vidutinis atlyginimas, 8 proc. sumažėjo bedarbių, 20 proc. mažiau žmonių reikėjo socialinių pašalpų. Augo ekonominis aktyvumas. Veikiančių ūkio subjektų padaugėjo 7 proc., išduotų verslo liudijimų – 8 proc.
Savivaldybėse mažėjo įsiskolinimai, tačiau dalyje savivaldybių tai išlieka aktuali problema. Biudžeto skolos svyravo nuo 5 proc. (Radviliškio raj. sav.) iki 101 proc. (Vilniaus m. sav.) pajamų.
Gyventojų mažėjo daugumoje – 54 iš 60 – savivaldybių. Iš trečdalio savivaldybių per metus išvyko daugiau kaip 2 procentai žmonių, daugiausiai – iš Pagėgių, Visagino, Šilutės, Pasvalio, Pakruojo, Mažeikių, Vilkaviškio rajonų savivaldybių.
„Deja, pastebime nerimą keliančią tendenciją. Pagal tai, kiek pritraukia investicijų, pagal veikiančių ūkio subjektų skaičių, verslo aktyvumą, sunkiausiai besiverčiančios savivaldybės nuo pirmaujančiųjų atsilieka vis labiau. Kitaip sakant, skirtumas tarp vietovių, kur ekonominis gyvenimas verda, ir tarp vietovių, kur ekonomika merdėja, darosi vis didesnis. Tai yra viena pajamų nelygybės priežasčių. Turime rajonų, kur sukauptos užsienio investicijos yra 1 euras žmogui. Apie kokius aukštos pridėtinės vertės produktus ar brangiai apmokamas darbo vietas tuomet galima kalbėti?”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Septintą kartą sudaromas indeksas rodo, kad didėjantis atotrūkis yra ilgalaikio neveikimo pasekmė.
„Daug kalbama apie dvi Lietuvas, tačiau rodikliai rodo, kad skirtumai yra ne tik tarp didžiųjų ir mažųjų, bet ir tarp kaimyninių, panašaus dydžio savivaldybių. Didmiesčio statusas negarantuoja sėkmės, ir atvirkščiai – mažas gyventojų skaičius nereiškia pasmerkimo stagnacijai. Todėl savivaldybių politikai ir administracijų vadovai turi imtis iniciatyvos, nekasdienių ir drąsių sprendimų siekiant pritraukti ir išlaikyti privačias investicijas, kuriančius ir dirbančius gyventojus”, – sako Ž. Šilėnas.
Birštonas kyla aukštyn
Birštono savivaldybė šiemet užima 14 vietą 54 mažųjų savivaldybių reitinge. Tai vienas didžiausių šuolių – pernai Birštonas buvo 26 vietoje. Geriausiai Birštonas įvertintas švietimo ir sveikatos ir socialinės rūpybos srityse, tačiau savivaldybės vidinių procesų rodikliai šiek tiek prastesni už daugelį savivaldybių.
Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.
Birštone – geri socialiniai rodikliai. Nedarbo lygis čia pernai buvo vienas mažiausių lyginant su kitomis mažosiomis savivaldybėmis – 5,6 proc. (lyginant su 9,7 proc. mažųjų savivaldybių vidurkiu). Palyginus mažai – 2,3 proc. gyventojų gavo socialinės pašalpas (vidurkis – 4,3 proc.). O būsto šildymo kompensacijos gavėjų dalis nuo visų gyventojų mažėjo labiausiai visoje Lietuvoje – tokių kompensacijų pernai reikėjo 0,4 proc. Birštono gyventojų.
„Kurorte aktyvus verslas – daugiau nei vidutiniškai žmonių čia įsigyja verslo liudijimus, daugiau veikiančių ūkio subjektų, išduotų statybos leidimų. Aktyvus ekonominis gyvenimas ir yra žmonių gerovės šaltinis. Tiesa, iš Birštono pernai išvyko šiek tiek daugiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse, 1,6 proc. gyventojų, kai mažųjų savivaldybių vidurkis – 1,4 proc.”, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Puikų švietimo srities įvertinimą „uždirbo” Birštono moksleiviai. Pernai jie geriausiai iš visų mažųjų savivaldybių išlaikė valstybinius brandos egzaminus.
Kaip ir ankstesniame indekse, administracijos sritis surinko palyginus nedaug balų. Savivaldybės administracijoje užimtų pareigybių skaičius, tenkantis 1000 gyventojų, buvo vienas didžiausių Lietuvoje. Turto valdymo srities balą pažemino tai, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausė palyginus daug pastatų ir patalpų. Bet teigiamai vertinome, kad, savivaldybės teigimu, savivaldybė neturėjo nenaudojamo turto.
Visgi, būtina atsižvelgti į tai, kad santykinius Birštono rodiklius (pvz., administracijos darbuotojų skaičių) smarkiai veikia labai mažas gyventojų skaičius – pernai savivaldybėje gyveno 4330 gyventojų.
Prienų pozicijos sustiprėjo
Prienų rajono savivaldybė šiemet pakilo į geriausių mažųjų savivaldybių dvidešimtuką. Surinko tiek pat balų kaip Utenos ir Alytaus rajonai, ir su jais dalijasi 18-20 vietas. Pernai savivaldybė buvo 34-35 vietose.
Savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas šiemet sudarė jau septintą kartą. Sudaromi du indeksai – 6 didžiųjų pagal gyventojų tankį savivaldybių ir 54 mažųjų savivaldybių. Vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys, kuriose sprendimus priima savivaldybės, taip pat savivaldybės valdymas.
Finansai – stiprioji Prienų rajono savivaldybės pusė. 2016 m. biudžeto skola buvo mažesnė nei vidutiniškai mažųjų savivaldybių (24 proc. nuo pajamų lyginant su 36 proc. vidurkiu). Taip pat visi viešieji pirkimai buvo skelbiami, nebuvo nei vieno vidaus sandorio, kai savivaldybė perka iš savo įmonių, o tai rodo skaidresnį lėšų naudojimą.
Administracijos sričiai balų pridėjo tai, kad visi gyventojų prašymai buvo išnagrinėti laiku, nors užimtų pareigybių administracijoje, skaičiuojant 1000 gyventojų, buvo mažiau nei vidutiniškai kitose savivaldybėse (5,1 lyginant su 7,6 mažųjų savivaldybių vidurkiu).
Visgi, Prienų rajonui nepavyksta pritraukti daugiau investicijų. Vienam gyventojui čia 2015 m. teko mažiau nei vidutiniškai materialinių investicijų (647 eurai lyginant su 1506 mažųjų savivaldybių vidurkiu) ir tiesioginių užsienio investicijų (109 eurai lyginant su 1127 eurų vidurkiu).
„Mažiau nei vidutiniškai Prienuose yra ir veikiančių ūkio subjektų, mažiau gyventojų įsigijo ar prasitęsė verslo liudijimus, mažiau išduota statybos leidimų (skaičiuojant 1000 gyventojų). Tik aktyvėjant ekonomikai, sukuriant palankias sąlygas verslui ir pritraukiant investicijas įmanoma didinti žmonių gerovę”, – teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Socialiniai rodikliai Prienų rajone panašūs į vidurkį. Socialinių pašalpų pernai reikėjo 4 proc. gyventojų (mažųjų savivaldybių vidurkis – 4,3 proc.), būsto kompensacijas gavo 5 proc. (vidurkis – 4,2 proc.), bedarbių buvo mažiau nei vidutiniškai (6,7 proc. lyginant su 9,7 proc. mažųjų savivaldybių vidurkiu).
Kas ketvirtas bedarbis darbo nerado metus ir ilgiau.
Iš Prienų pernai išvyko 1,1 proc. gyventojų. Tai – šiek tiek mažiau nei vidutiniškai traukėsi mažosios savivaldybės –1,4 proc. Iš viso Prienuose pernai buvo 27 676 gyventojai.
Trumpai:
6 didžiųjų pagal tankį savivaldybių indeksas: 1. Vilniaus m., 2. Klaipėdos m., 3. Kauno m., 4. Šiaulių m., 5. Panevėžio m.
54 mažųjų pagal tankį savivaldybių geriausiųjų penketukas: 1. Klaipėdos r., 2. Kauno r., 3. Palanga, 4. Druskininkai, 5. Mažeikių r.
