kvitrina.lt · Prienų ir Birštono naujienų portalas

Lietuvos Respublikos Konstitucijai – 30

Parodos 1

2022 metais Lietuvos Respublika švenčia dvi svarbias valstybingumo sukaktis – pirmosios demokratinės Lietuvos Valstybės Konstitucijos 100-metį ir šiuo metu veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metį. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-metis – viena reikšmingiausių šių laikų Lietuvos sukakčių. Praėjusio amžiaus pabaigoje Baltijos šalims išsivadavus iš Sovietų Sąjungos jungo teko iš naujo kurti valstybių pamatus, įtvirtinti savo valstybingumą. Be abejo, vienas iš svarbiausių žingsnių šioje srityje – nacionalinių teisės aktų, visų pirma, aukščiausią teisinę galią turinčio akto – Konstitucijos – priėmimas.

Lietuvos Respublika turi 1992 m. spalio 25 d. referendumu jos piliečių patvirtintą rašytinį dokumentą, pavadintą Lietuvos Respublikos Konstitucija. Lietuvos piliečiai referendume niekieno neverčiami patvirtino ją, taip išreikšdami tikėjimą nauja Konstitucija ir joje įtvirtintomis vertybėmis. Ši rašytinė LR Konstitucija sudaryta iš preambulės, 154 straipsnių ir jos sudedamąją dalį sudarančių dviejų konstitucinių įstatymų ir dviejų konstitucinių aktų.  LR konstitucija pratęsė iki tol buvusių nepriklausomos Lietuvos rašytinių Konstitucijų tradiciją. 1992 m. spalio 25 d. referendume priimtoje Lietuvos Respublikos Konstitucijoje pirmą kartą valstybės istorijoje buvo numatyta konstitucinės justicijos institucija – Konstitucinis Teismas.

LR Konstitucija yra glaudžiai susijusi su Lietuvos istorine raida. Lietuvos Respublikos kūrimosi laikotarpiu buvo formuojamos trys laikinosios Konstitucijos ir trys nuolatinės Konstitucijos. Pirmoji – pasirašyta Vilniuje, 1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Tarybos. Tai dokumentas, skelbiantis, kad Lietuvos Taryba atkuria nepriklausomą demokratiniais pagrindais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi. Šiuo dokumentu Lietuvos valstybė skelbė, kad atsiribojo nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis. 1918 m. vasario 16 d. akte buvo nurodoma, jog „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniumi, ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę, su kitomis tautomis“.

Parodos 3

Antroji – 1919 m. sausio 23 d., netobula, ne konstitucinis, bet tam tikras teisinis pagrindas imtis būtinų valstybės valdžios pertvarkų. Laikinosios Konstitucijos Pamatiniai Dėsniai nebuvo antroji mūsų konstitucija, tačiau galima teigti, kad ji buvo kaip atnaujinta Konstitucijos Pamatinių Dėsnių redakcija.

Trečioji – 1920 m. birželio 10 d. priimta Laikinoji Valstybės konstitucija, o 1922 m. rugpjūčio 1 d. – nuolatinė Lietuvos Valstybės konstitucija, kuri tapo pagrindinis valstybės įstatymas, kuriame buvo nustatyta, kad valdžią vykdo Seimas, Prezidentas, Vyriausybė ir teismas. Steigiamojo Seimo priimtą Konstituciją pasirašė Prezidentas ir Steigiamojo Seimo Pirmininkas A. Stulginskis, Ministrų Kabineto nariai. Laikinojoje to meto Lietuvos sostinėje Kaune buvo iškilmingai paminėtas Konstitucijos priėmimas, o 1925 metais rugpjūčio 1-oji – Valstybės Konstitucijos priėmimo diena, paskelbta valstybės švente, kuri buvo minima visoje Lietuvoje. Deja, jos revizija įvyko po 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo ir 1927 m. balandžio 12 d. Seimo paleidimo, turėjusių tiesioginį poveikį tolesnei Lietuvos Respublikos raidai. Šių įvykių padarinys – 1928 m. Respublikos Prezidento paskelbta naujoji Lietuvos Valstybės Konstitucija. Siekiant sustiprinti Respublikos Prezidento instituciją, po dešimties metų ir ši Konstitucija buvo peržiūrėta. 1938 m. buvo priimta nauja Lietuvos Konstitucija, galutinai įtvirtinusi autoritarinio valdymo elementus. Šiai Konstitucijai buvo lemta galioti tik dvejus metus, iki Lietuvos okupacijos 1940-aisiais.

Parodos 2

Šioms sukaktims paminėti parengta paroda „KELIAS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJĄ: LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI – 30“, kurios dėmesio centre – šiuo metu veikiančios Lietuvos Respublikos Konstitucijos sąranga ir tekstas. Parodą parengė Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija.

Paroda Prienų krašto muziejuje eksponuojama nuo 2022 m. spalio 25 d. iki lapkričio 26 d. Parodos atidarymo metu spalio 25 d. 10 val. vyks netradicinė pamoka, skirta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30-mečiui. Pamoką ves mokytoja Vida Degutytė. Maloniai kviečiame apsilankyti.

Rūta Levinskienė

Prienų krašto muziejaus kultūrinių veiklų

koordinatorė ir organizatorė

Susijusios naujienos

Regionų forume  – prioritetas teikiamas mokyklų išsaugojimui regionuose

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, apklaususi savivaldybes ir gavusi jų siūlymus, parengė keturis galimus mokyklų tinklo tvarkymo variantus, kurie bus pateikti diskusijoms. Visuose siūlomuose variantuose prioritetas išlieka mokyklų, ypač pradinių klasių, išsaugojimas mažesnėse regionų savivaldybėse. Šie siūlymai pristatyti Prezidentūros surengtame Regionų forume. „Negalime nematyti artimiausių metų tendencijų, kad vaikų Lietuvoje nuolatos mažės. Mūsų prioritetas, kurį […]

Skaityti daugiau

Kodėl politikai per rinkimus kalba apie tarnystę, o po jų – apie „vergystę“?

Vidmantas Venclovas  Mūsų šalyje vyksta keisti paradoksai. Per rinkimus visų partijų atstovai kalba apie būsimą tarnystę rinkėjams, o tiksliau, šalies piliečiams. O po rinkimų pamiršta savo pažadus ir nori, kad piliečiai „vergautų“ išrinktiesiems.  Kitaip dabartinę situaciją šalyje įvardinti neišeina. Socialdemokratai rimtai „prisidirbo“ būti koalicijos stabilumo inkaru pakviesdami „aušriečius“. Ponas Žemaitaitis meistriškai naudojasi savo padėtimi, visus […]

Skaityti daugiau

Birštone susitiks daugiau nei 360 saugomų teritorijų ekspertų iš 37 šalių

Spalio 7–10 d. Birštonas taps Europos saugomų teritorijų sostine – čia vyks didžiausias žemyno gamtosaugos renginys, EUROPARC metinė konferencija, dar vadinama Europos saugomų teritorijų „Eurovizija“. Pirmą kartą šis prestižinis tarptautinis forumas rengiamas Lietuvoje. Šių metų tema – „Gamta žmogui, žmogus gamtai“ (Nature for People, People for Nature) – primena apie neatsiejamą žmogaus ir gamtos ryšį: […]

Skaityti daugiau

Taip pat skaitykite: