Pranešimas spaudai
Higienos institutas atliko tyrimą „Išvengiamo mirtingumo tendencijos tarp Lietuvos miesto ir kaimo gyventojų 1967–2011 m.“, kurio metu nustatyta, kad per šį laiką Lietuvoje nuo išvengiamų priežasčių mirė daugiau kaip 136 tūkst. žmonių. Tai sudarė 22,79 % visų per šį laiką mirusių 0–64 metų amžiaus gyventojų. 51,97 % visų išvengiamų mirčių sudarė mirtys nuo 11 pagydomų ligų ir 48,03 % – dėl trijų priežasčių, kurių buvo galima išvengti taikant prevencines priemones.
Išvengiamu mirtingumu vadinamas mirtingumas nuo ligų, kurias lemia prevencinių priemonių nebuvimas arba neveiksmingumas, nesavalaikė diagnostika ar neadekvatus gydymas. Pagal jį galima spręsti apie šalies sveikatos priežiūros kokybę. Tyrime buvo nagrinėtas 0–64 m. amžiaus žmonių mirtingumas nuo keturiolikos išvengiamų priežasčių. Nustatyta, kad dėl išvengiamų priežasčių dažniausiai mirė vyrai, ypač gyvenantys kaime.
Tyrimo duomenys rodo, jog Lietuva jau pusę amžiaus negali sumažinti mirčių dėl hipertenzinių ligų ir smegenų kraujotakos sutrikimų. Šios priežastys beveik visada buvo pirmoje vietoje tarp išvengiamų mirties priežasčių. Tačiau maždaug 40 kartų įstengėme sumažinti mirtingumą jauname amžiuje nuo kvėpavimo organų ligų, o nuo apendicito – dešimt ir daugiau kartų. Sumažėjo ir mirtingumas nuo tuberkuliozės, nors Lietuva pagal šį rodiklį vis dar yra aukščiausiose pozicijose ES.
Taikant veiksmingas prevencines priemones galima užkirsti kelią ir mirtingumui nuo kepenų cirozės, trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų bei traumų, susijusių su motorinių transporto priemonių naudojimu. Nors mirčių dėl šių priežasčių per tiriamą laikotarpį mažėjo, tačiau jos sudarė net 48 % visų išvengiamų mirčių. Mirtys dėl traumų, susijusių su motorinių transporto priemonių naudojimu išvengiamo mirtingumo struktūroje užima ketvirtąją vietą, nors mirtingumas nuo jų sumažėjo. Mirtingumas nuo trachėjos, bronchų ir plaučių piktybinių navikų bei kepenų cirozės per tiriamą laikotarpį nesumažėjo, be to, tarp kai kurių tiriamųjų grupių asmenų netgi padidėjo. Mirtingumas nuo kepenų cirozės padidėjo ir skirtingais metais skyrėsi net 5–20 kartų, o tarp tiriamų grupių asmenų mirtingumo skirtumas buvo net 2–3 kartai.
„Esame įsitikinę, jog priemonės, skirtos mažinti alkoholio ir tabako vartojimą bei didinti saugumą keliuose, yra gyvybiškai būtinos“, – teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro vadovas dr. Romualdas Gurevičius.
Tyrimo metu taip pat nustatyta, kad išvengiamo mirtingumo įtaka vidutinei tikėtinai gyvenimo trukmei nebuvo ypač didelė – išsprendus šią problemą, vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė pailgėtų vidutiniškai vos 2 metais.
Daugiau informacijos Jums gali suteikti Sveikatos informacijos centro vadovas dr. Romualdas Gurevičius, tel. (8 5) 262 2781, el. p. Romualdas.Gurevicius@hi.lt ir Biostatistinės analizės skyriaus vyr. specialistė Sandra Mekšriūnaitė, tel. (8 5) 277 3302, el. p. Sandra.Meksriunaite@hi.lt.
