Asta Sungailienė, Lietuvos pašto vadovė
Pastaruoju metu keletas Lietuvos politikų savo viešuose pasisakymuose mini Lietuvos paštą – kritikuoja mobilaus laiškininko paslaugų plėtrą uždarant pašto skyrius, paslaugų kainodaros pokyčius, darbuotojų skaičiaus mažinimą. Dėl Lietuvos pašto vykdomų pokyčių LSDP frakcija Seime Susisiekimo ministro prašo paaiškinimų, nors ministras įmonei formuoja lūkesčius, nustato rodiklius, tačiau nepriima organizacinių sprendimų. Dėl šios priežasties jaučiu pareigą atsakyti į viešumoje nuskambėjusias abejones dėl bendrovėje vykstančių pokyčių pagrįstumo.
Kokybiškos ir paprastos pagrindinės pašto paslaugos – laiškų ir siuntų priėmimas bei siuntimas – yra esminė, bendrovės strategijoje įtvirtinta Lietuvos pašto užduotis. Gauti ir siųsti – tai pagrindiniai žodžiai, atspindintys mūsų veiklos paskirtį. Tradicinių pašto paslaugų teikimas yra kertinė Lietuvos pašto veiklos dalis, jas teikti įpareigoja turima veiklos licencija ir Lietuvos pašto akcininko – valstybės – lūkesčių rašte suformuluotos veiklos gairės.
Tačiau dažniausiai esame kritikuojami ne dėl jų, o dėl neatliekamos socialinės funkcijos. Tokia funkcija nėra įvardinta Lietuvos pašto veiklą reglamentuojančiuose dokumentuose, nėra nustatytų rodiklių ar finansavimo mechanizmų.
Kartu tai jokiu būdu nereiškia, kad socialinė atsakomybė mums yra svetima. Tūkstančiai bendrovės darbuotojų kasdien bendrauja su klientais visoje Lietuvoje, tad mes suprantame, kad įsitraukdami ar patys įgyvendindami socialines iniciatyvas galime kurti didelį teigiamą poveikį. Jį ir stengiamės užtikrinti – pradedant sudaryta galimybe per pandemiją paskiepyti senjorus nuo COVID-19 pašto patalpose ar net jų namuose, baigiant įvairiomis paramos Ukrainai formomis.
Girdime sakant, kad mažuose miesteliuose veikiantys pašto skyriai be tiesioginės veiklos tarnauja ir kaip gyventojų susibūrimo ir bendravimo vietos. Tačiau šią funkciją geriausiai atlieka bendruomeniniai arba kultūros centrai, kurių tiesioginė paskirtis suteikti erdvę gyventojų bendrystei. Bendruomenininkų ir Lietuvos pašto paslaugomis besinaudojančių klientų poreikiai nėra tapatūs, tai liudija ir statistiniai rodikliai.
Visose išsivysčiusiose šalyse, taip pat ir Lietuvoje, poreikis tradicinėms pašto paslaugoms kasmet mažėja. Vos per trejetą metų universaliųjų pašto paslaugų apimtys Lietuvoje susitraukė beveik perpus – nuo 21 mln. vienetų 2019 m. iki 11 mln. vienetų 2021 m. Ir šiais metais tendencija išlieka ta pati. Mažėjanti tradicinių pašto skyriuose teikiamų paslaugų paklausa ir ženkliai kylančios šių skyrių išlaikymo sąnaudos lemia augantį pašto skyrių veiklos nuostolingumą.
Siekdami didinti pašto paslaugų efektyvumą ir atsižvelgdami į klientų elgsenos pokyčius, mažesnių miestelių gyventojams pasiūlėme mobiliojo laiškininko paslaugas. Mobilusis laiškininkas yra tarsi paštas ant ratų, kuomet visos pašto paslaugos klientui teikiamos ne stacionariame skyriuje, o pristatomos atvykus į kliento namus ar kitą jam patogią vietą. Tuo būdu pašto paslaugos dar labiau priartinamos prie kliento, kas ypač aktualu atokesnių vietovių gyventojams, senjorams, asmenims su negalia.
Pažymėtina, kad iki pradedant teikti mobiliojo laiškininko paslaugas mažesniuose miesteliuose laiškininkai gyventojų namuose suteikdavo iki 80 proc. visų paslaugų.
Dažnas pokytis yra sudėtingas ir reikia laiko, norint prie jo priprasti. Ši situacija nėra išimtis. Tačiau vietoje uždaromų pašto skyrių siūlydami mobiliojo laiškininko paslaugas gyventojams tikrai nesiūlome katės maiše. Atvirkščiai, šios paslaugos nėra naujos, jas pradėjome teikti dar 2017 m., pradėję pašto tinklo pertvarką. Ši permaina nuosekliai, etapais vykdoma jau penkerius metus, o per tą laiką pašto skyrių skaičius sumažėjo daugiau negu du kartus. Paraleliai buvo plečiamos mobiliojo laiškininko paslaugos, kurios yra vertinamos itin gerai – šiandien jomis patenkinti 80 proc. besinaudojančių klientų.
Paminėkime dar vieną neišvengiamą pokytį, kurį turėjome priimti dėl minėtų tendencijų. Tai sudėtingas sprendimas atsisveikinti beveik su 600 kolegų, daugiausiai dirbusių pašto skyriuose. Deja, bet jis buvo būtinas norint išlaikyti efektyvią ir kartu finansiškai tvarią bendrovės veiklą. Kartu norime pabrėžti ir tai, kad darėme viską, jog atleidžiamų darbuotojų būtų kaip įmanoma mažiau. Kitiems siūlėme suteikti pagalbą bei konsultacijas randant savo vietą darbo rinkoje.
Bendrovės veiklos efektyvinimas svarbus ir gerinant darbuotojų darbo sąlygas, konkrečiai laikantis nuoseklios atlygio didinimo politikos bei užtikrinant darbuotojų aprūpinimą šiuolaikinėmis darbo priemonėmis. Vien tik per praėjusius ir šiuos metus darbo užmokesčio didinimui skyrėme per 4 mln. eurų, o teigiamą atlygio pokytį pajuto daugiau kaip 80 proc. darbuotojų. Šios krypties laikysimės ir toliau.
Efektyvi kiekvienos bendrovės veikla neatsiejama ir nuo reagavimo į ekonomines realijas. Dėl šios priežasties pastaruoju metu esame priversti reaguoti į didelę paslaugų ir prekių kainų infliaciją. Pastaroji yra pagrindinė priežastis, slypinti už kito kritikos strėlių sulaukusio bendrovės sprendimo – tam tikrų paslaugų kainų didinimo. Laikome tai atsakingu sprendimu, kurį priimtų bet kuri finansų tvarumu ir veiklos tęstinumu besirūpinanti įmonė, kuri neša atsakomybę prieš savo darbuotojus, klientus bei partnerius.
Tolimesnės prognozės vienareikšmės – Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, laiškų ir kitų tradicinių pašto paslaugų poreikis ir toliau mažės, todėl jau kurį laiką bendrovė deda pastangas stiprinant pozicijas elektroninės prekybos siuntų rinkoje. Būtent orientavimasis į šiuolaikiškas kurjerines ir paštomatų paslaugas yra kelias, kuriuo žengia Lietuvos paštas, neatsilikdamas nuo savo kolegų Vakarų šalyse.
Loading ...
