Lietuvos advokatūros viešas kreipimasis dėl LRT įstatymo paketimo

Lietuvos advokatūros Advokatų taryba, atstovaujanti daugiau kaip tris tūkstančius advokatų ir jų padėjėjų bendruomenei, kaip nepriklausoma, ekspertinė, politikoje nedalyvaujanti organizacija, dar 2024 m. rugsėjo 4 d. kreipėsi į būsimo Lietuvos Respublikos Seimo narius atkreipdama dėmesį į Žmogaus teisių užtikrinimo svarbą ir poreikį. Šiame kreipimesi buvo išskirtos devynios sritys, tarp kurių paminėti laisvės reikšti savo įsitikinimus suvaržymai, valdžios institucijų atsakomybės piliečiams trūkumai ir valstybės valdžios galių apribojimo būtinybė. Tai buvo viltingas kreipimasis, jog 2024-2028 m. Lietuvos Respublikos Seimas taps demokratijos, žmogaus ir teisės viršenybės saugotoju ir puoselėtoju.

Lietuvos advokatūros Advokatų taryba, 2025 m. gruodžio 17 d. įvykusiame posėdyje, vertindama šiuo metu susiklosčiusią padėtį, visuomenės įsitraukimą, taip pat žinomą kai kurių kitų Europos valstybių advokatūrų patirtį, susijusią su nedemokratinių procesų užuomazgų atsiradimu, vieningai ir viešai reiškia savo poziciją:

Lietuvos advokatūra ragina nemėginti paneigti ar apriboti pamatinių Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų piliečių teisių, užtikrinti teisę turėti savo įsitikinimus ir juos laisvai reikšti, užtikrinti piliečių teisę gauti ir skleisti informaciją.

• Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas atsakingo valdymo principas suponuoja, kad visos valstybės institucijos turi vykdyti savo funkcijas vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos Konstitucija, teise, veikdami Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, tinkamai įgyvendinti jiems Konstitucijos ir įstatymų suteiktus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 26 d. išvada).
• Lietuvos Respublikos Seimo 2025 m. gruodžio 11 d. vakariniame posėdyje pateikiant Lietuvos Respublikos Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (toliau – LRT) įstatymo Nr. I-1571 13 straipsnio pakeitimo projektą (toliau – Projektas), nuspręsta tai daryti skubos tvarka, motyvuojant tuo, kad taip būtų su­ma­žin­ta „įtam­pa vi­suo­me­nė­je“, įgy­ven­din­ta „ge­res­nė val­dy­mo vie­ša­ja­me sek­to­riu­je prak­ti­ka“, o delsimas, t. y. skubos netaikymas – „su­kel­tų ža­lą ir ri­zi­ką vi­suo­me­nės sau­gu­mui“. Skubos procedūrą motyvuojantys teiginiai, tokie kaip – „su­kel­tų ža­lą ir ri­zi­ką vi­suo­me­nės sau­gu­mui“, tėra formalus pagrindimas, nepateikiant jokių tokius teiginius pagrindžiančių įrodymų ar pagrįstų argumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad nuostata, jog LRT generalinis direktorius gali būti atleistas 2/3 Tarybos narių balsų daugumą yra galiojanti jau daugiau kaip 25 metus, todėl argumentai dėl „rizikos visuomenės saugumui“ ar „keliamai žalai“ teisiškai vertintini kaip prieštaraujantys teisėkūros pagrindams ir principams.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutarime, vertindamas skubos tvarka priimamų Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų procedūros atitiktį Lietuvos Respublikos Konstitucijai pažymėjo, kad siūlymai taikyti skubos procedūrą turi būti motyvuoti.
• Atkreiptinas dėmesys, kad LRT įstatyme numatyta ir kita LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarka – visos LRT Tarybos atsistatydinimas ir bet kurio kito asmens (t. y. nebūtinai LRT generalinio direktoriaus ar jo/jos pavaduotojo) paskyrimas laikinai eiti LRT generalinio direktoriaus pareigas. Ši nuostata, manytina, yra esminis saugiklis, kuris leidžia bet kuriuo momentu, vertinamu kaip „rizika visuomenės saugumui“, pašalinti iš pareigų LRT generalinį direktorių. Atitinkamai, Projektas vertintinas kaip prieštaraujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijai, nes nėra laikomasi teisės akto priėmimo tvarkos.
• Lietuvos Respublikos Konstitucinio akto dėl Lietuvos Respublikos narystės Europos Sąjungoje (ES) 2 straipsnis nustato, kad ES teisės normos taikomos tiesiogiai, o teisės normų kolizijos atveju – jos turi viršenybę prieš Lietuvos Respublikos įstatymus ir kitus teisės aktus. Europos žiniasklaidos laisvės akto 5 straipsnio 2 dalis nustato, kad: „sprendimai dėl visuomeninių žiniasklaidos paslaugų teikėjų administracijos vadovo arba valdybos narių atleidimo iki jų kadencijos pabaigos turi būti tinkamai pagrindžiami, gali būti priimami tik išimtiniais atvejais, kai jie nebeatitinka sąlygų, būtinų jų pareigoms atlikti pagal iš anksto (pažymėta šio teksto autoriaus) nacionaliniu lygmeniu nustatytus kriterijus, apie juos atitinkamam asmeniui turi būti iš anksto pranešta ir jie turi apimti teisminės peržiūros galimybę.“ Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, Projektu siūlomi pakeitimai dėl LRT generalinio direktoriaus atleidimo tvarkos yra vertintini kaip reikšmingai prieštaraujantys ES teisei. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ES teisės atžvilgiu yra nustatyta kolizijos taisyklė, įtvirtinanti ES teisės aktų taikymo pirmenybę tais atvejais, kai Europos Sąjungos teisės nuostatos, kylančios iš sutarčių, kuriomis grindžiama ES, konkuruoja su teisiniu reguliavimu, nustatytuoju Lietuvos nacionaliniuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d. nutarimas).
• Lietuvos Respublikos Seimo nario priesaika įpareigoja Lietuvos Respublikos Seimo narį savo veikloje ir priimant sprendimus vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucija, valstybės interesais ir savo sąžine. Lietuvos Respublikos Seimo nario laisvas mandatas negali būti suprantamas tik kaip leidimas veikti vien savo nuožiūra ir ignoruoti Lietuvos Respublikos Konstituciją. Lietuvos Respublikos Konstitucija suponuoja tokią Seimo nario nuožiūros ir tokią Lietuvos Respublikos Seimo nario sąžinės sampratą, kurioje tarp Lietuvos Respublikos Seimo nario nuožiūros bei Lietuvos Respublikos Seimo nario sąžinės ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos reikalavimų, saugomų ir ginamų vertybių neturi būti atotrūkio (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d. nutarimas). Svarstytina, ar toks laisvo Lietuvos Respublikos Seimo nario mandato įgyvendinimas, kuriuo iš anksto suvokiant Projekto svarstymo tvarkos prieštaravimą Lietuvos Respublikos Konstitucijai pagal priėmimo tvarką ir nustatant reglamentavimą akivaizdžiai prieštaraujant ES teise nustatytam reglamentavimui, negalėtų būti vertinamas kaip galimas Lietuvos Respublikos Seimo nario duotos priesaikos sulaužymas.
• Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos (Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimas).
• Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, įstatymų ir kitų teisės aktų grįžtamoji galia neleidžiama, nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams, teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių, nes asmenys, pagal įstatymą įgiję tam tikras teises, turi teisę pagrįstai tikėtis, kad šios teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. birželio 29 d. nutarimas). Todėl, net Lietuvos Respublikos Seimui pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją – t. y. priėmus Projektą, prieštaraujantį ES teisei, šiam įstatymui įsigaliojus, Projektu numatomas reglamentavimas negalės būti taikomas LRT generalinio direktoriaus atžvilgiu iki šio asmens kadencijos pabaigos.