Vidmantas Venclovas
Žurnalas „Reitingai“ pristatė naujausius švietimo reitingus. Šį kartą daug dėmesio sulaukė dalykinio reitingo rezultatai. Tarp penkių geriausių gimnazijų, kuriose geriausiai išmokoma lietuvių kalbos, ir Jiezno gimnazija.
Po tokios geros žinios norėtųsi tai aptarti su mokytojais, kurių dėka pasiekti tokie aukšti rezultatai. Jiezno gimnazijos direktorė Neringa Zujienė pasiūlė pasikalbėti su lietuvių kalbos mokytoja-metodininke Birute Dičkuviene. Taip ir padariau. Tiesa, tą dieną ji savo žinias perteikinėjo ne Jiezno, o Stakliškių gimnazijos mokiniams.
Po pamokų paskambinau ir, kai telefono ragelyje išgirdau žavingai lietuviškai kalbančią mokytoją, pasijutau lyg nuostabiame koncerte. Žodžiai liejosi lyg muzikos melodija.
Birutė Dičkuvienė iškart išsakė mintį, jog jos mokinių pasiekimai – tai bendras komandinis tėvų, mokinių, mokytojo ir gimnazijų vadovų (Jiezno ir Stakliškių gimnazijų) darbas. „Turiu visišką laisvę dirbti kūrybiškai, o tai svarus argumentas pasiekti gerų rezultatų“, – patikino lietuvių kalbos mokytoja-metodininkė. Pasak jos, meilė savo dėstomam dalykui, atsakomybė ir sklandus mokinių orkestro ir mokytojo dirigento bendradarbiavimas leidžia pasiekti pilnavertę lietuvių kalbos dvasinę būseną. Mokytoja įsitikinusi, jog gerai mokantys lietuvių kalbą – tai dvasios aristokratai.
„Savo mokinių darbus visada atpažįstu“, – teigė Birutė Dičkuvienė. Anot mokytojos, svarbiausiai įkvėpti mokinius lietuvių kalbos grožiu. „Visi mano mokiniai yra šaunūs, o mūsų bendras orkestras skamba užtikrintai“, – tikino mokytoja.
Savo, kaip lietuvių kalbos puoselėtojos, veiklą Birutė Dičkuvienė pradėjo 1985 metais, kai po paskyrimo pradėjo dirbti Mockavos vidurinėje mokykloje (Marijampolės rajonas). Vėliau Alšininkų mokykla, o nuo 2001 metų – Jiezno vidurinė (dabar gimnazija). 2016 metais mokytoja pradėjo lietuvių kalbos grožį perteikti ir Stakliškių gimnazijos mokiniams. Už savo pasirinktą kelią Birutė Dičkuvienė dėkinga lietuvių kalbos mokytojai Stanislavai Matonienei. Tiesa, Stanislava bandė atkalbėti Birutę nuo pedagoginio kelio, nes žinojo, kad jis lengvas nebūna. „Stanislavos vardas visad bus užrašytas didelėmis raidėmis danguje“, – pasakė lietuvių kalbos šiuolaikinė dainė. Pokalbio pabaigoje Birutė Dičkuvienė pasakė: „Mano vaikams korepetitorių nereikia“.
