Vilija Čiapaitė
Liepos 6 d. švenčiant Valstybės (Lietuvos Karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną, Matiešionyse vyko dar vienas minėjimas, kuris, kaip sakė šio renginio pranešėja Valė Petkevičienė, čia esančių stogastulpių 20-mečio paminėjimas. Šios idėjos autorius Seimo narys Andrius Palionis pakvietė prisiminti visus, prisidėjusius prie šio didžiulio, pinigais neišmatuojamo darbo, dėl kurio Jono Kazlausko tėviškėje iškilo stogastulpiai, atsirado saulės ratas su įsimintinomis datomis, susijusiomis su baltistikos didžiavyriu.
Lietuvos atgimimo metais iškelta netrukus buvo įgyvendinta idėja J. Kazlausko tėviškėje pastatyti stogastulpius.
Idėjos autorė ir drožėjų stovyklos organizatorė Teresė Murauskaitė, tarsi įgavusi antrąjį kvėpavimą, apie save subūrė bendraminčius ir ėmėsi neįmanomą padaryti įmanomu. Buvo suburtas medžio drožėjų stovyklos organizacinis komitetas, tai Dainora Šaltienė ir Irena Stasytienė. Stogastulpius išdrožė tautodailininkai Alvydas Antanavičius, Kęstutis Grigonis, Algimantas Sakalauskas su pameistriais Vaidu Žvirbliu ir Vaidu Šeškevičium. Tačiau vien tik stogastulpiais nebuvo apsiribota. Buvo nutarta išgrįsti saulės ratą. Jį akmenimis išgrindė Jonas Černevičius, o jo architektai Dalia ir Juozas Križinauskai. Beje, šiame rate yra datos, susijusios su svarbiausiomis gimtosios kalbos ąžuolo Jono Kazlausko gyvenimu, tai gimimo, pražuvimo, suradimo, laidotuvių ir žiemos bei vasaros saulėgrįžų bei Vėlinių diena. Kaip sakė tautodailinikas A. Sakalauskas, grindžiant saulės ratą, būta ir mistinių sutapimų.
Jono Kazlausko tėviškėje kalvystės darbus atliko Petras Liniauskas. Beje, ąžuolą, kuris buvo masyvus, iš Siponių į Matiešionis padėjo atgabenti Birštono girininkas Nerėjus
Asipavičius ir Antanas Venslavičius.
Visi, kurie dirbo ir darė savo darbus buvo apdovanoti, o tai padarė pats Seimo narys Andrius Palionis, kuriam itin svarbi krašto istorija. Beje, iškilmių metu jis sakė: „Čia taip atkakliai į sugriautą sodybą jos atstatyti veržėsi jaunoji Kazlauskų karta. Į Matiešionis ilgai, kantriai ir atkakliai, su dideliu žmonių palaikymu, iš nežinios į amžinąją atmintį ėjo ir profesoriaus Jono Kazlausko atminimas. Per paminklinį akmenį, per medinę skulptūrą, stogastulpių ansamblį, tėviškės trobesius, ąžuolų alėją, tūkstantmečio ąžuolyną. Palaimintas kiekvienas žmogus, skubantis gerbiamojo Jono keliu į tėviškę, į Matiešionis. Ko gero, todėl, kad kiekvienas savo širdyje turime žymeklius į aiškų tikslą. Namo! Šiandieną Matiešionys – visų mūsų namai, nes čia žymus ir ženklus, pačios gamtos palaimintas, gimtosios kalbos kelias”.
Renginio metu skambėjo dainos, kurias atliko Jūratė Dailydėnienė. Dainų žodžiai pasklido po nuostabiai sutvarkytą aplinką, Virginijaus ir Birutės Kazlauskų ir jų šeimos narių išpuoselėtus žemės lopinėlius, kurie mena apie čia saugomą ir tausojamą istoriją žmogaus, kurio vardas žinomas ne tik mūsų krašte, bet ir pasaulyje.
Beje, kaip sakė Seimo narys Andrius Palionis, tradicijas pasirinkti, jas keisti – visų mūsų valia, tačiau gamtos duotus ženklus mes dažnai suvokiame kaip Dievo dovaną. Ir štai, pasak A. Palionio, gamta atsiuntė dar vieną ženklą – archeologai atpažino ir pripažino čia pat, vos keli šimtai metrų nuo profesoriaus Jono Kazlausko gimtųjų namų kiemo, miškelyje, jau gal tūkstantmetį gyvuojantį piliakalnį. O tai tikrai nuostabi žinia, kuri sakyte sako, jog tik čia galėjo gimti žmogus, kuris ir yra gyva mūsų krašto istorija.
Po minėjimo ir apdovanojimų, susirinkusieji, nešini vėliavomis, ąžuolų alėja keliavo piliakalnio link, kuris tarsi laukė žmonių. Čia, degant aukurui, visi giedojo Tautišką giesmę – Lietuvos himną, o spragsint malkoms skambėjo mažųjų Birštono savivaldybės administracijos direktoriaus Valentino Vinco Revucko anūkių skaitomos eilės.
Pagaliau laikas sukvietė visus prie bendro stalo. Veiduose buvo matoma šventinė nuotaika. Aplink šurmuliavo Juozo Palionio labdaros ir paramos fondas vadovė Edita Palionytė, Julija Palionienė, LPD valdybos pirmininkas Juozas Dingelis ir daug garbių svečių. Visi turėjo ką pasakyti, pasidžiaugti. Nuklydus mintimis buvo jaučiamas ir Jono Kazlausko buvimas, kuris džiaugėsi gražiu visų bendravimu ir švente, kuri nuvilnijo per visą Lietuvą.
