Pranešimas spaudai
Vidutinis lietuvis daugiau nei 40 proc. savo darbo užmokesčio neatskaičius mokesčių skiria mokesčiams sumokėti. Pridėjus ir darbdavių sumokamus mokesčius – ši dalis viršija 55 proc. Tai parodė spalio pabaigoje „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto atlikta gyventojų mokamų mokesčių analizė.
Praėjusiais metais vidutinį mėnesio atlyginimą – 2045.90 Lt neatskaičius mokesčių – gavęs netaupantis šalies gyventojas, mokesčiams sumokėjo beveik 42 proc. savo užmokesčio arba 855 Lt. Didžiausia atlyginimo dalis sumokėta pridėtinės vertės mokesčio (PVM), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų (PSDĮ) formomis.
Tuo tarpu skaičiuojant mokesčius nuo darbo užmokesčio fondo (2683.81 Lt), kuris apima darbuotojo bruto darbo užmokestį ir darbdavio sumokamus mokesčius, mokesčių dalis viršijo 55 proc. Todėl visa vidutinį atlyginimą gaunančio gyventojo suma, sumokama mokesčiams, praėjusiais metais siekė 1492.82 Lt per mėnesį.
„Vertinant pajamų dalį, tenkančią mokesčiams, neretai ji skaičiuojama nuo darbuotojo bruto darbo užmokesčio, pamirštant įvertinti visą darbo užmokesčio fondą. Tačiau tiek gyventojų, tiek darbdavių už darbuotojus mokami mokesčiai yra lygiaverčiai, todėl turėtų būti vertinami vienodai. Tik įtraukus visus šiuos mokesčius, galima objektyviai vertinti mokestinę naštą“, − pastebi „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto Lietuvoje vadovė Odeta Bložienė.
Vidutinis Lietuvos namų ūkis, kurį sudaro du suaugusieji ir vienas nepilnametis, mokesčiams skiria panašią savo pajamų dalį kaip ir namų ūkis, kurį sudaro vienas asmuo. Darant prielaidą, jog abu namų ūkio nariai dirba pagal darbo sutartis ir gauna vidutinius atlyginimus bei turi būsto paskolą, mokesčiams nuo darbo užmokesčio fondo skiriama pajamų dalis siekia 50 proc.
„Gyventojai, turintys finansinių įsipareigojimų, mažiau savo grynųjų pajamų gali skirti vartojimui, todėl mažiau sumoka ir vartojimo mokesčių forma. Žinoma, nuo tam tikros pajamų ribos mokesčių naštos augimas sulėtėja. Visų pirma dėl to, kad nuo 3150 Lt dydžio atlyginimo nebetaikomas neapmokestinamų pajamų dydis (NPD), taip pat, didėjant pajamoms, paprastai auga ir finansiniai įsipareigojimai, mažinantys vartojimui skirtas pajamas,“ − komentavo „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto vadovė.
Kiek daugiau nei 50 proc. Lietuvos gyventojų sumokėtų mokesčių atsiduria valstybės nebiudžetiniuose fonduose (pavyzdžiui, valstybės socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo), maždaug trečdalis – valstybės ir apie dešimtadalį – savivaldybės biudžetuose.
Perskirstant iš gyventojų surinktus mokesčius atskiroms sritims, didžiausia dalis atitenka socialinei apsaugai. Prie bedarbio, motinystės išmokų, pensijų ir kitų socialinių išmokų užtikrinimo vidutinį darbo užmokestį gaunantis gyventojas ir jo darbdavys kas mėnesį prideda beveik 630 Lt. Dar beveik 185 Lt tenka asmens gydymo ir sveikatos išlaidoms, beveik 160 Lt – švietimo reikmėms.
„Sumokamus mokesčius galime vadinti kiekvieno gyventojo išlaidų dalimi, apie kurią svarbu kuo išsamiau žinoti. Didžioji dalis konsoliduoto biudžeto lėšų yra tiesiogiai ir netiesiogiai perskirstomos patiems gyventojams. Žinojimas, kur ir kokiu tikslu juda mūsų sumokėti pinigai, didina gyventojų raštingumą valstybės biudžeto tvirtinimo procese bei leidžia vertinti vyriausybės siūlymus ir sprendimus“, − pažymėjo O. Bložienė.
