Pranešimas spaudai
Lietuvoje kasmet registruojama apie 1500 naujų susirgimų tuberkulioze bei apie 200 mirčių nuo šios ligos. Lietuva pirmauja tarp 27 Europos Sąjungos valstybių pagal tuberkuliozės paplitimą.
„Klaidinga manyti, jog tuberkuliozė – vien asocialių žmonių liga. Atvira tuberkuliozės forma sergantis ligonis gali užkrėsti iki 30 žmonių. Net geras pajamas gaunantys, bet dėl didelio darbo krūvio, netaisyklingos mitybos ir kitų veiksnių nusilpusį imunitetą turintys žmonės gali užsikrėsti tuberkulioze. Europa sunerimusi, nes atviros sienos atvėrė kelius ir tuberkuliozės plitimui – tai davė impulsą „Rotary“ organizacijos projektui, skirtam kovai prieš tuberkuliozę Lietuvoje“, – sako gydytojas ir „Rotary“ projekto koordinatorius Lietuvoje Gediminas Rimdeika.
Pasak G. Rimdeikos, Lietuvoje ypač neramina augantis atsparios tuberkuliozės atvejų skaičius: „Tuberkuliozės gydymas yra ilgai trunkantis procesas, priklausomai nuo formos galintis tęstis iki dvejų metų. Kai kurie sergantieji po gydymo stacionare pasijunta gerai, todėl vėliau ambulatoriškai negeria vaistų, o po kelių mėnesių pasijutę blogai, vėl kreipiasi į gydymo įstaigas. Taip auga vis atsparesnė mikobakterijos forma, kurios gydymas valstybei gali kainuoti keturis, šešis ar net dešimt kartų daugiau nei naujai susirgusio ligonio.“
Bendradarbiaudama su LR Sveikatos apsaugos ministerija, „Rotary“ organizacija trejus metus vykdė kovai su tuberkulioze Lietuvoje skirta projektą, kuriam paskyrė 1,8 mln. litų paramą. Už šias lėšas ligoniams buvo nupirkta 24 tūkst. maisto paketų, Kauno klinikos aprūpintos tuberkuliozės diagnostiką nuo 3 mėnesių iki 14 dienų sutrumpinančiu „Bactec“ įrenginiu, išleisti šviečiamieji leidiniai visuomenei, sergantiesiems bei gydytojams, 13 Lietuvos laboratorijų aprūpintos reikiama įranga.
„Naujos įrangos pagalba greičiau diagnozavus ligą, taip pat labai svarbu nenutraukti gydymo. Praktika rodo, kad nutraukiantys gydymą asmenys dažnai priskiriami socialinės rizikos grupei, todėl imamasi priemonių jų skatinimui. Jei ligonis kasdien atvyksta ir gydytojo priežiūroje išgeria vaistus, savaitės pabaigoje jam duodamas 20 litų vertės būtiniausių maisto produktų paketas. Siekiant pažaboti naujus susirgimus, svarbu ir toliau laikytis kompleksinio požiūrio – trumpinti diagnostikos laiką, skatinti sergančiuosius nenutraukti gydymo bei šviesti visuomenę“, – pasakoja G. Rimdeika.
Nors nuo tuberkuliozės sukėlėjo atradimo praėjo 140 metų ir ši liga yra pagydoma vaistais, pasaulyje nuo jos kas 20 sekundžių miršta žmogus. Nei vienai valstybei nepavyko visiškai eliminuoti tuberkuliozės, o didžiausiais sergamumas yra besivystančiose šalyse – net 40 proc. naujų tuberkuliozės atvejų fiksuojama pietryčių Azijos regione.
Visi žino, kad tuberkuliozė – išnaudotojiškas santvarkas turinčių valstybių gyventojų liga. Smetoninėje Lietuvoje šita liga irgi buvo baisi rykštė.
Tai – skurdo, alkio, blogų gyvenimo sąlygų išprovokuotas susirgimas. Todėl nenuostabu, kad Lietuva, sukūrusi kapitalizmą, neišvengiamai prie nedarbo, vadinamųjų ekonominių krizių, prekybos žmonėmis, prekybos narkotikais, pornografijos, nusikaltėlių grupuočių, išnaudojimo ir socialinio nesaugumo skatinamo žiaurumo ir kitų kapitalizmo palydovų, iš kapitalizmo gavo ir tuberkuliozę.
Ir nors sergantysis vienu metu gali užkrėsti pakankamai daug žmonių, „nepergyvenkit”: turtuolių tarp užsikrėtusių bus mažuma – turtuoliai gyvena „miegamuosiuose rajonuose”, kurių išnaudojamieji neįperka, jie važinėja ne viešu transportu, o savo arba institucijų automobiliais, jie apsipirkinėja „prabangiose” parduotuvėse, jie gydosi prabangiose klinikose, kuriose varguoliai negydomi, jie ir savo vaikus stengiasi sutuokti su „kilmingo ” kraujo partneriais.
Todėl jų kelyje šitie sergantys varguoliai pasitaikys retai.
Pagal kapitalistinę logiką – kaip tik turtuoliai yra „valstybės gero gyvenimo rodiklis”…