Vilija Čiapaitė
Kaip žinia, ramiame ir tykiame Prienų r. Vazgaikiemio kaime netoli Balbieriškio įsikūrusiame viešbutyje „Harmony Park Hotel & SPA“ visiškai neseniai vyko tarptautinis televizijos projektas „Meilė be sienų“. Tačiau ne tai mane sudomino, bet žinia, jog rusakalbėms merginoms vertėjavo mūsų miesto žmogus, kuris pakankamai gerai kalba rusiškai. Paskambinau Larisai Šaltienei ir susitarėme pakalbėti apie jos trumpą, bet labai įdomų nuotykį projekte. Be abejo, ne viską galima pasakoti, tačiau apie jos naują patirtį – tikrai norėjosi pakalbėti.
Iki kaulų smegenų – prienietė, bet mokėsi rusų mokykloje
Larisa gimė Prienuose. Gyvenimas taip nuvilnijo, jog pirmoji jos mokykla buvo Voroneže. Pasak jos, visa šeima nuvyko į ten ir taip pirma klasė buvo tarp rusakalbių. Po metų, grįžus į Prienus, mama Larisos paklausė, kokią mokyklą norėtų lankyti: ar lietuvių, ar važinėti į Linksmakalnį ir lankyti rusų. Mažoji vis tik pasirinko Linksmakalnį, nes pagrindus jau įgijo besimokydama Voroneže.
Taigi, šešerius metus mokėsi Linksmakalnyje. Kadangi daug sportavo, buvo pasiųsta mokytis į Panevėžio sporto mokyklą. Po metų jau perkeliama į pirmąją respublikinę bendrojo lavinimo Vilniaus sporto mokyklą-internatą. Larisa daug dirbo. Jos duomenys buvo geri. Ten pat ir baigė dvylika klasių. Jai buvo pasiūlyta tobulintis lengvosios atletikoje ir toliau gerinti rezultatus, treniruotis, tačiau namų ilgesys vis tik nugalėjo prieš sportą. Ji puikiai žinojo, jog netaps profesionale sportininke, tad susikrovusi lagaminus grįžo į Prienus.
Ką išmoksti – išlieka visam, kaip ir važiavimas dviračiu
Prienuose Larisa sukūrė šeimą, o rusų kalba ją lydėjo visur ir visada. Tėtis buvo rusakalbis, mamos sesės vyras taip pat. Pasak jos, jei ilgai nekalbi – gali tik primiršti, tačiau likimas vis suvesdavo su rusų kalba. Štai, įsidarbino Birštone, kur daug rusakalbių poilsiautojų, turistų. Ji savo kalbos privalumais naudojasi ir toliau. Taigi, ar likimas, ar dar kažkas iš aukščiau, vis gyvenimą susieja su rusų kalba. Larisa net pajuokavo sakydama, jog kalbą išmokus ją visada prisiminsi, kaip važiavimą dviračiu.
Naujas ir nenuspėjamas iššūkis
Visai neseniai Larisai paskambino klausdami, ar ji galėtų vertėjauti užkulisiuose televizijos tarptautiniame projekte „Meilė be sienų“. Pasak jos, žingsnis į nežinią ir noras save išbandyti ją jaudino, todėl sutiko. Larisa pasakojo, jog nuvykti į „Harmony Park Hotel & SPA“, esantį Vazgaikiemyje, ir gąsdino, ir traukė. Vis tik nenorėjo nuvilti Birštono TIC žmonių, kurie pasiūlė ją filmavimo komandai.
„Jūs net neįsivaizduojate, kiek žmonių dirba tokiame projekte!“
Pasak Larisos, ji visiškai „žalia“ nuvyko į Vazgaikiemį. Susipažino su komanda ir… pradėjo dirbti. Pamačiusi, kiek ir kaip dirba žmonės, kad televizijos ekranuose pamatytume gražius ir apšlifuotus kadrus, suprato, jog už kiekvieno grožio slypi begalė darbo, bemiegės naktys, kad būtų patenkinti žiūrovų skoniai. Larisa į komandą buvo priimta kaip kolegė, kaip savas žmogus, tad visi jauduliai po kiekvieno filmavimo išnykdavo it rūkas.
O ar tai pasikartos? Ji pati nežino, tačiau patirtis verta milijono! Juk per patirtis ir įgyjama drąsa. O gyvenimas tęsiasi ir nežinia, kur jo vaga nuneš. Laikas parodys, o jo dar labai daug.
