Vilija Čiapaitė
Šiandien bibliotekos – tai daugiau nei pastatai ir daugiau nei lentynos su knygomis. Tai laisvė rasti informaciją, kada ir kur bebūtum. Šios, 15-osios Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės tikslas, atsižvelgiant į Liono deklaracijos svarbą – parodyti bibliotekų vaidmenį mažinant informacinę atskirtį, ugdant informacinio raštingumo gebėjimus, kurie padeda rasti patikimus duomenis ir kokybiškas paslaugas.
Lietuvos bibliotekininkų draugija 2015 metų balandžio 23 – 29 dienomis paskelbė Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės temą – „Biblioteka: informacija ir žinios – kiekvienam”.
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka Nacionalinę Lietuvos bibliotekų savaitę pradėjo dviem renginiais, kurie savotiškai vienas su kitu susiję. Pirmajame įstaigos aukšte atidaryta fotografo Kazio Lazausko fotografijų paroda „Iš paukščio skrydžio”.
Parodoje eksponuojamos nuotraukos, kuriose Birštonas ir jo apylinkės užfiksuotos iš oro baliono. Parodos metu pakalbintas fotografas džiūgavo dėl šios kelionės, kurios metu pagavo akimirkas, kuomet ankstyvą rytą bundančio Birštono ir apylinkių gamtos grožis nustelbia šurmulį. Stebėdama parodą galėjai pasijusti paukščiu, tyliai sklandančiu ir stebinčiu tai, ko paprasta akis neužfiksuoja. Tik akyla ir nuojauta turtinga fotografo siela pajunta, kas gali mus nustebinti, padėti suvokti, pajusti, jog gyvename nuostabiame gamtos sukurtame pasaulyje.
Po parodos pristatymo visi susirinko į salę, kurioje nuskambėjo dainos, sujungusios laisvai minčiai ir žodžiui. Beje, susirinkusius pasveikinti atvyko ir Prienų vicemeras Algis Marcinkevičius, kuris pasidžiaugė Prienų krašto kūrėjų klubo „Gabija” iniciatyva būtent šiandien pasidalinti laisvu poezijos žodžiu.
Klubo prezidentė Rasa Zdanevičienė ir pradėjo Prienų krašto kūrėjų poezijos skaitymais Nacionalinės bibliotekų savaitės renginį Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje. Eiles skaitė Asta Ferevičienė, charizmatiškoji ir išmintimi po literatūrinius labirintus nardanti Anarsija Adamonienė, Gintautas Dabrišius, Alvyra Sventickienė, visų mylima Stefa Juršienė, Vilytė Viliušytė Stelmokienė, Irena Montvilaitė – Makauskienė, Jurgis Montvila, Ramutė Montvilaitė – Bidvienė, Jurgis Montvila, Janina Gylienė, Danutė Natkevičienė, Genovaitė Arsobienė. Prieš skaitydama savo eiles R. Zdanevičienė prisipažino: „Man kūryba, kaip ir meilė, gerumas, yra gražiausia Dievo dovana žmogui”.
O pabaigoje nuskambėjuios eilės tarsi sujungė visus bendram šventės akcentui, nuskambėjusiam salės skliautuose – tik laisvi mintimi ir vidumi žmonės gali kurti eiles, kuriose liūdesys susipina su meile, džiaugsmu, ašara ir paukščio skydžiu virš Lietuvos:
„Čia LIETUVA! Tai mano kraštas!
Gražiausių žodžių ir dainų jis vertas.
Jaučiuosi, kad esu širdim sutvertas
Mylėt ir dirbt vardan Tavęs.
Tik nesakyki, kad esu nevertas!
Visi keliai į šitą šventą, gimtą žemę lenkias…“
