Paklausti, kas yra laisvė, mano bendraamžiai juokaudami beria: galimybė daryti tai, ką noriu – susitikti su draugais ar pabūti vienam, ruošti pamokas ar jų neruošti, mokytis ar dirbti, gyventi Lietuvoje ar savo laimės paieškoti svečiose šalyse … Iš tiesų, labai gera būti laisviems, o laisvės vertę gali suvokti tik tos laisvės netekęs. Šiandien galiu drąsiai sakyti: ,,Aš – laisvės vaikas!“, nes mano Tėvynė už laisvę visais laikais mokėjo didžiausia kaina – savo piliečių gyvybėmis, sveikata, kančiomis.
Nuo tragiškojo 1991 metų sausio praėjo jau ketvirtis amžiaus, bet laikas neištrynė atminties. Tai skaudus mūsų tautos istorijos puslapis – pilietiškumo pamoka ir kruvino įvykio liudininkams, ir mums, kartai, kuri šios tragedijos įvykius žino tik iš istorijos vadovėlių. O istorija liudija, kad bet kada vėl gali prireikti ginti savo Tėvynę ir būtent ta visai šaliai tragiška naktis, jos įvykiai moko šiandienos kartas nepaprasto patriotizmo. Vien tik įsivaizdavę, kaip prieš beginklę minią, dainuojančią tautines dainas ir skanduojančią žodį „Lie-tu-va“, stovi šaltakraujai ginkluoti kareiviai, girdėdami, kokiais žodžiais savuosius ramino tie, kurie Sausio 13-osios rytą nebegrįžo į namus, galime suprasti, kokia meilė ir atsidavimas gimtajai šaliai degė kiekvieno tą naktį prie Parlamento ar televizijos bokšto budėti atėjusio patrioto širdyje.
Jiezno gimnazijos mokiniai, įvertindami Lietuvos gynėjų heroizmą, kiekvienais metais prisimena Sausio 13-osios įvykius ir dalyvauja pilietinėje akcijoje „Atmintis gyva, nes liudija“. Ir šiais metais istorijos mokytojai N. Aleškevičienė ir P. Veteris organizavo šį renginį. Degdami languose žvakutes, dainuodami dainas, skaitydami eilėraščius, žiūrėdami filmą, klausydami mokytojo V. Žiūko pamąstymų mokiniai ne tik prisiminė skaudų tautos istorijos puslapį, bet ir gavo gražią pilietiškumo pamoką.
4g klasės mokinė E. Kudžmaitytė
