ŠILAVOTO PAGRINDINĖ MOKYKLA
Parengė lietuvių kalbos mokytoja Virginija Maščinskienė
Gimtoji mano Žeme!
Aš esu Tavo gyventojas ir tavimi labai didžiuojuosi. Tu – nuostabiausias Dievo kūrinys. Be Tavęs nebūtų ir manęs.Šilavoto Žeme, Tu man pati mylimiausia. Kiekvieną dieną keliuku žingsniuoju į mokyklą ir jaučiuosi laimingiausias žmogus pasaulyje, nes kitos tokios žemės nėra. Tu man suteiki jėgų. Noriu Tavyje palikti ir savo pėdsakus.
Antanas Riauba, 10 klasė
Mano krašto Žmogau!
Kaip ir Tu, aš taip pat gyvenu šiame gražiame krašte – Šilavote. Apie savo gimtąją vietą mąstau tiktai teigiamai. Čia galima daug ką pamatyti. Čia galima išgirsti daug nuostabių, nors kartais ir liūdnų, istorijų. Manau, kad mūsų žmonės labai geri. Kodėl taip galvoju? Todėl, kad remiuosi savo šeimos narių, pažįstamų, kaimynų pavyzdžiu – visi gyvename draugiškai. Čia rengiamos smagios šventės, linksmi susibūrimai.
Manau, kad Tave, kaip ir mane, džiugina mūsų krašto žaluma ir grožis. Gimtinę supa miškai, o smagiausia vaikščioti po mūsų prosenelių pasodintą Trakelį.
Senieji krašto gyventojai gali daug papasakoti apie praeitį. Rinkdama medžiagą rašiniui apie partizanus išgirdau daug pasakojimų, kaip vyko kovos už Lietuvos laisvę, kaip buvo teikiama pagalba partizanams, kaip reikėjo išgyventi artimųjų žūtį. Dabar mes kasmet tvarkome partizanų kapus.
Aš laiminga, kad čia gimiau, man viskas čia patinka. Jei kada nors paliksiu šį kampelį, visada norėsiu čia sugrįžti…
Liveta Seniūnaitė, 10 klasė
Mielas mano krašto Žmogau!
Noriu Tau papasakoti, ką aš jaučiu, mąstydama apie mūsų gimtinę. Man atrodo, kad aš jau taip seniai čia gyvenu. Juk aš jau išaugau savo vaikystę ir žengiu į naują gyvenimo etapą.
Kai užveriu namų duris, man norisi eiti kažkur toli toli… Ten, kur mes, dar būdami maži vaikai, lakstėm basomis ir verkdavom, įgėlus bitelei. Ten, kur prabėgo pačios gražiausios mūsų vaikystės dienos…
Tiesa, viskas šiek tiek pasikeitę – nebelaksto tokia daugybė vaikų po pievas, niekas nežaidžia su kamuoliu, o kai pražysta ramunės, niekas jų nebeskina ir neneša savo senelėms ar mamoms. Tik prisiminimai neišnyksta, ta žolė vis dar tokia pat žalia…
O gal ir gerai, kad mūsų krašte nepristatyta naujų pastatų, kaimelis lieka toks pat, kaip mano vaikystėje. Jame tarsi išsaugota mūsų vaikystė. Tarsi sustojęs tas laikas, kai buvome laimingi, kai pavasariniame lietuje lakstydavome po balas, kai nustojus lyti nušvisdavo saulutė ir pasirodydavo vaivorykštė, o mes žiūrėdavome nustebę…
Liūdna tai, kad jau tuoj tapsiu suaugusi, teks išvažiuoti mokytis kitur, vis rečiau ir rečiau grįšiu į gimtinę. Tačiau po daugelio metų aš papasakosiu savo anūkams, kokiame krašte ir kokiame laike prabėgo mano vaikystė, o jei gyvensiu kur nors kitur, būtinai juos čia atsivešiu…
Indrė Klimavičiūtė, 10 kl.
Mano mieloji Gimtine!
Aš esu Tavo vaikas. Esu laiminga, kad čia gyvenu. Miela kiekvieną rytą prabudus pažvelgti į Tavo medžius, paukštelius, šviesiąją saulę. Tu – mano gyvenimo dalis, čia praėjo mano vaikystė. Mėgstu vasaros rytais braidyti po gaivią rasą, kai maži lašeliai kutena man padus…
Prisimenu, kaip žengiau pirmuosius žingsnius. Jie buvo nedrąsūs. Bet laikui bėgant iš Tavęs, Gimtine, gavau daug naudingų pamokų.
Čia, mano krašte, vyksta smagiausios šventės. Ypač patinka Užgavėnės ir patys skaniausi blynai… Atvažiuoja koncertuoti atlikėjai iš kitų miestų, smagu pabūti kartu, pasilinksminti.
Mano krašto žmonės geros širdies, darbštūs. Čia išsivysčiusi žemdirbystė, be kurios žmonės neišgyventų. Ačiū Tau , Gimtine, už gerą derlių ir skaniausius vaisius.
Taigi, aš Tau esu dėkinga, kad manimi rūpiniesi. Nors ir išvažiuočiau gyventi kitur, visuomet būsi mano prisiminimuose. Linkiu Tau auginti daug darbščių, nuoširdžių žmonių. Tegu vyksta daugiau renginių, tegu šis kraštas stebina visus, čia atvykusius. Tegul kyla nauji pastatai, kad Tavo vaikai matytų Tave besikeičiančią ir tobulėjančią. Būsiu laiminga galėdama grįžti pas Tave.
Raminta Martusevičiūtė, 10 kl.
Gimtasis krašte!
Aš gimiau ir užaugau čia, Šilavote. Tu esi mano mylimiausias! Kiek takelių čia numyniau! Kiek medelių užauginau! Mes gyvenam prie Trakelio, kur pilna mano būstinių. Aš čia žinau visas vietas! Per mišką teka Lašašos upelis, pats gražiausias iš visų. Vos ne kasdien einu prie jo.
Netoliese ir Prienų miestas, ir kiti miestai bei miesteliai. Į Prienus važiuoju beveik kasdien. Čia teka graži upė – Nemunas, pati ilgiausia Lietuvos upė.
Tačiau man svarbiausias Šilavotas. Gimtine, aš labai Tave myliu dėl visokių grožybių. Čia augo mano tėvai, užaugsiu ir aš. Ačiū Tau, kad viską man parodei!
Dominykas Matusevičius, 6 klasė,
Sveika, Gimtine!
Norėčiau paprašyti, kad Tu gyvuotum dar daug daug metų. Tu labai graži! Gimtine, Tu kvepi kaip viena didelė gėlė! Man patinka čia gyventi ir augti, jaučiuosi laimingas.
Mano šeimai Tu taip pat patinki. Mano artimieji čia užaugo ir gyvena. Kaimynė papasakojo apie senus laikus, nes Tu jau nugyvenusi daug metų.
Už miškelio teka Jiesia, ji gana gili. Ten linksma maudytis ir žuvauti. Prie kelio linguoja berželis ir šniokščia eglė, kuri turi mažą dukrytę – eglutę. Ačiū Tau, Gimtine, kad mane džiugini ir linsmini.
Norėčiau ir šiek tiek pasiskųsti. Manau, kad čia per mažai medžių ir gyventojų. Mane liūdina, kad pjauna Tavo gražiuosius miškus. Liksi visai be medžių!
Vis dėlto aš laimingas, kad augu čia, savo gimtinėj. Planuoju pasodinti klevą, uosį, pušį ir dar daug įvairiausių medžių.
Evaldas Aponas, 6 klasė
Miela mano Gimtine!
Ačiū Tau, kad Tu mane myli ir augini! Ačiū tiems žmonėms, kurie Tave kūrė ir gynė! Ačiū tėveliams, kurie manimi rūpinasi. Ačiū visiems žmonėms, kurie myli savo Gimtinę.
Man gražus kiekvienas Tavo takelis. Ypač gražus Davatkyno takutis. Mamytė pasakoja, kad ten gyveno davatkėlės. Ačiū joms, kad išmokė mano mamytę poterių ir maldų, paruošė Pirmajai Komunijai. Labai graži ir mūsų bažnytėlė, kurią lanko geri žmonės. Ačiū tiems, kurie ją pastatė, ačiū kunigams už laikomas Šv. Mišias. O koks gražus upelis teka mūsų Trakelyje, kaip ten smagu pabūti. Labai graži ir Jiesia, vasarą joje maudomės. Šilavotas, nors ir nedidelis, bet man pats gražiausias Lietuvoj.
Gražusis kampeli, aš noriu, kad Tu išliktum! Šilavote gyvena labai geri žmonės. Mes saugosim savo gimtinę nuo karo ir mylėsim visada.
Živilė Igliškytė, 6 kl.
Mieloji Gimtine!
Tu tik mažas kaimelis, bet labai gražus tavo vardas – Žarsta. Čia visur labai gražu: šone žalia pieva, o toliau rudas arimas. Pievoje žydi gėlės – ramios, kvapnios. O medžiai, apstoję namus, saugo mus nuo pavojų.
Čia daug mano mėgstamų dalykų. Tai ir aukštas klevas, kuriame tėtis man įrengęs sūpynes, ir žaidimų aikštelė. Pastebėjau, kad tos sūpynės per keletą metų ,,susitraukė“ – tai turbūt klevas dar paaugo. Dar mano mėgstama vieta – tai didysis akmuo. Na, iš tiesų jis gal ne toks ir didelis…
Kaip smagu tėviškėje karštomis vasaros dienomis – gali svajoti, apie ką tik nori. Rodos, ir skristi gali…
Kornelija Radžiūnaitė, 6 kl.
Mano mylima Gimtine!
Aš esu Tavo vaikas, Tu padėjai man užaugti. Ačiū Tau, kad saugojai mane mažytę. Kai užaugsiu, aš Tave globosiu. Man patinka Tavo išauginti medžiai, Tavo upės, piliakalniai, su Tavo vardu susijusios šventės.
Mano šeimai Tu esi brangi. Tačiau mane skaudina, kai kas nors Tavo grožį teršia šiukšlėmis, niekina Tavo gražią gamtą, miškus. Kaip mes gyvensime užterštoje Tėvynėje? Kaip mes be Tavo grožio, be Tavo meilės? Aš pasižadu saugoti Tave.
Egita Kaminskaitė, 6 kl.
Gražioji mūsų Gimtine!
Už Tave kovojo mūsų didvyriai. Už mūsų gražią – geltoną, žalią ir raudoną – vėliavą. Čia vingiuotas Nemunas, melsvos eglės, žalios spygliuotos pušys. Čia daug švenčių – Kalėdos, Vasario 16-oji, Kovo 11 – oji. Aš džiaugiuosi jomis, džiaugiuosi vėliava, žalia žole ir viskuo, ką Tu, Gimtine, turi. Pastatytais dideliais tiltais, namais, sukurtais kompiuteriais. Berželias, linkstančiais nuo vėjo, aukštom kalvom, grybais… Juk kai nueinu į mišką, rodos, medžiai kalbasi su manimi, atskleidžia visas paslaptis… Aš pasakočiau ir pasakočiau apie Tave…
Gimtine, būk išdidi ir graži. Mes Tavęs nepaliksim bėdoj ir kovosim už Tave.
Eligijus Kasčionis, 6 kl.