Jonas Kavaliauskas
Mažosios Birštono savivaldybės šilumininkai turi kuo didžiuotis. Dėl jų laiku priimtų sprendimų Birštono savivaldybės gyventojai ir įmonės dešimtmečius yra tarp tų, kurie už šilumos energijos naudojimą moka pagal mažiausius tarifus.
Primename, jog „Birštono šiluma” dar 2003 metais įrengė katilus, kuriuose šilumai išgauti naudojo medieną.
Šiuo metu „Birštono šilumoje” 80 % šilumos energijos gaminama iš biokuro, kuris apie 2,5 karto pigesnis nei dujos. Tiesa, šis skirtumas galėtų būti dar įspūdingesnis, bet šilumininkai privalo biokurą pirkti per biržą, o tai ne visada pigiau nei tiesioginiai sandoriai.
Pasak „Birštono šilumos” direktoriaus Alberto Kandroto, tam, kad būtų išlaikyta maža šilumos energijos kaina, būtina ieškoti, kaip sumažinti šilumos energijos gamybos išlaidas.
Prieš metus bendrovėje įrengtas kondensacinio tipo ekonomaizeris, kuris leidžia pagaminti 20 % daugiau šilumos energijos, panaudojant tokį pat biokuro kiekį.
Ekonomaizeris buvo įsigytas ir sumontuotas pasinaudojant ES struktūrinių fondų parama. Tiesa, pagal procedūras bendrovė kol kas gavo tik 60 % kompensacinės paramos dydžio, 40 % bus kompensuota po metų, jei bus įvykdyti ekologinio dujų išmetimo parametrai. Bendrovės atstovai pabrėžė, jog ir dabar dūmų išmetimo parametrai atitinka reikalavimus.
Pagal projekto paskaičiavimus, ekonomaizerio įrengimas atsipirks per 3 metus.
Anot A. Kandroto, situacija Birštone klostosi gana palankiai, nes veiklą pradeda nauji šilumos naudotojai. Tiesa, iš 10 km šilumos trasų dar 40 % laukia renovacija. Bendrovės direktoriaus teigimu, ieškoma galimybių tinklų renovacijai pasinaudoti ES paramos lėšomis.
A. Kandrotas įsitikinęs, jog pasiekti rezultatai – tai bendrovės ir jos pagrindinio akcininko – savivaldybės – bendrų pastangų visuma. Tinkami politiniai sprendimai ir administracijos įžvalgos leidžia Birštonui gaminti ganėtinai pigią šilumos energiją.
