Laiko nuniokota, bet atstatyta

Vilija Čiapaitė

Praeitin nugarmėjo laikai, kai buvo naikinamos bažnytinės knygos. Uolūs Dievo tarnai tada visomis išgalėmis stengėsi išsaugoti paveldą, dėl ko kai kuriems net teko paaukoti ir savo gyvybę. Veiverių bažnyčia šį savaitgalį minėjo 200 metines pirmosios katalikų koplyčios (bažnyčios), pastatytos Juozapo Godlevskio ir tituluotos Liudvikos Godlevskos garbei.

Veiverių bažnyčia

Veiveriuose iki 1782 m. buvo pastatyta koplyčia. Jos vietoje Aukštosios Fredos dvaro savininkas Juozas Godlevskis 1818 m. pastatė medinę bažnyčią. Ji buvo Zapyškio parapijos filija, kurią aptarnavo Zapyškio vikarai. 1818 m.bažnyčia minima kaip parapinė mokykla, o 1846 m. įkurta parapija.

Taigi J. Godlevskis 1853 m. pastatė dabartinę bažnyčią. Ją 1887 m. konsekravo Seinų pavyskupis Juozapas Olekas. 1907 m. čia įsikūrė „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas A. Skaržinskas), buvo įsteigta biblioteka – skaitykla.

Prie bažnyčios 1909–1914 m. veikė Lietuvių katalikų blaivybės draugijos skyrius, o 1912 m. pastatyti to skyriaus namai, kuriuose įsikūrė parduotuvė ir arbatinė.

Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia buvo labai nuniokota, nugriauta dalis bokšto. Pastatą pradėta remontuoti 1922 m. Bažnyčią 1934–1935 m. atnaujino kunigas Mykolas Krupavičius, tuomet buvo paaukštintas bokštas, bažnyčia padidinta, išdažyta, sutvirtintos lubos, sudėtos naujos grindys. Darbus baigė kunigas Juozas Šalčius (1900–1988), beje, 6 metus kalėjęs Karagandoje. Po Antrojo pasaulinio karo kunigas Antanas Pangonis pastatė mūrinę kleboniją, tačiau tuometinė valdžia ją nusavino. Ypač didelį indėlį bažnyčios atnaujinimui ir priežiūrai skyrė Lietuvos kaimo dvasininko titulą pelnęs klebonas Kazimieras Skučas.

Prieš Mišias bažnyčioje nuskambėjo Mykolo Kleopo Oginskio polonezas „Atsisveikinimas su tėvyne“, kuris suvirpino ne vieno širdį.

Po Mišių bažnyčioje dainavo operos solistė (sopranas) Raimonda Tallat – Kelpšaitė, kuriai akomponavo Gytis Cinauskas.