Iki šiol 1863 m. sukilimo problematikos tyrinėtojai O. Maksimaitienė, L. Bičkauskas-Gentvila ir kiti nėra pastebėję jokių 1863 m. sukilėlių veiksmų Birštone. 150-osios sukilimo metinės – proga šią spragą užpildyti. Atidžiai patyrinėję Lietuvos valstybės istorijos archyvo laikinąjį lauko auditoriato fondą, suradome šį svarbų dokumentą: „Maištininkų „šaika“ naktį iš birželio 6 dienos į 7-ąją (1863 m. – V. K.) iš Lenkijos karalystės persikėlusi per Nemuną, atvyko į Birštono Žvėrinčiaus viensėdį. Grįžęs iš turgaus Punioje dar ir septintąją dieną ją mačiau jodinėjančią Žvėryne. Kitą dieną jų ten jau nebuvo… Maištininkų „šaikai“ vadovavo Suzinas ir Blankas“ (LVIA, f.1248,ap.2,b.173,l.68-68 ap) – tokius parodymus 1863 m. rugpjūčio pirmą dieną carinės baudžiamosios Trakų apskrities komisijos tardytojui kapitonui Pavičevui davė Trakų kalėjime laikomas Birštono bažnyčios administratorius (1851-1863) Jurgis Sudimtas (1828-1873). Dvasiškis, aktyviai palaikęs sukilėlius, tardyme neigė bet kokius santykius su jais. Iš tiesų, ilgai veikę Marijampolės, Prienų apylinkėse sukilėliai čia atvyko pailsėti ir papildyti klebonijoje maisto atsargas. Pailsėję, jie pasuko link Punios, persikėlė per Nemuną, pasukę link Seirijų, sustojo prie Dusios ežero netoli Straigiškių kaimo. Ten sukilėlius puolė gausi caro kariuomenė. Norėdamas paskatinti sukilėlius, Povilas Suzinas (nuotraukoje – V. K.) pats vedė dalgininkus į ataką, bet buvo mirtinai sužeistas. Mirdamas, būrį perėmusiam Tadui Šelikauskiui tepasakė: „Nėra kur trauktis, pirmyn“ (O. Maksimaitienė. Lietuvos sukilėlių kovos 1863-1864 m.,V., 1973, p.179). Povilas Suzinas kartu su kitais 32 žuvusiais palaidotas Seirijuose.
Vytautas Kuzmickas, istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
Comments are closed.