Vasario viduryje į mylimą tėvynę, gimtąją Klaipėdą, susitikti su tautiečiais ir į 22-ąją Vilniaus knygų mugę sugrįžta Valdas Aušra, filosofijos mokslų daktaras, evangelikų liuteronų kunigas, visuomenės veikėjas, Lietuvos rašytojų sąjungos narys, poetas.
Svajodamas tapti biologu V. Aušra studijavo Vilniaus pedagoginiame institute biologiją, dirbo Zoologijos ir parazitologijos institute Vilniuje, tačiau kelias pasuko link kunigystės. 1994 baigęs Liuteronų seminariją Čikagoje, kunigavo Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčioje, dėstė Klaipėdos universiteto Evangeliškosios teologijos katedroje. 2010 metais suteiktas filosofijos daktaro laipsnis už disertaciją „Even So, Come, Lord Jesus. The Promise of Eastern Orthodox Anthropological Christology for the Contemporary Theology.“ 1998 metais likimas nuvedė į Čikagą (JAV), kur iki šiol gyvena su šeima. Eidamas klebono pareigas Ziono lietuvių liuteronų parapijoje, 1910 metais įsteigtoje knygnešio, kunigo Martyno Keturakaičio, vykdo švietėjišką veiklą, yra aktyvus išeivijos lietuvių bendruomenės kultūros puoselėtojas.
60-ies metų jubiliejų balandžio 1 d. V. Aušra pasitinka su naujausia, sauso mėnesį pasirodžiusia poezijos knyga „Chronos ir Kairos“ (leidykla „Slinktys“), vasario mėnesį skaitytojus pasieks ir kitas poezijos rinkinys „Kas buvo užrašyta vakar“ (leidykla „Kauko laiptai“). Poetiniu žodžiu V. Aušra prakalbo ypatingai sunkiu laikotapiu – slaugydamas ir Anapilin palydėdamas savo mamą. Eilėraščius sudėjo į pirmąją knygą „Kelionė, arba žodžiai ir vaizdai“, kurią 2016 išleido „Naujoji Romuva“, tuo metu vadovaujama a. a. Andriaus Konickio filosofo, ypatingos tolerancijos, didžios dvasios žmogaus. Nenuostabu, kad jiedu rado bendrą kalbą, kad A. Konickis pastebėjo eilių šilumą ir, progai esant, pasidžiaugdavo iš tekstų sklindančia paslaptimi, nes V. Aušra šiltas, empatiškas, betarpiškas, jautrios širdies ir kilnios dvasios: „Esu žmogus – esu / sukurtas pagal / atvaizdą ir panašumą / pagal paveikslą Dievo“ („Chronos ir Kairos“, „Esu“, p. 62). Eilėračiuose apmąsto kasdienį, paprastą gyvenimą, buitį, dorybes ir nuodėmes, pastebi gamtos grožį, kreipiasi į artimuosius ir tolimuosius. Meditacinėje lyrikoje daugybė klausimų, jų gal net daugiau nei atsakymų.
„Chronos ir Kairos“, pastebi poetas, prozininkas Alvydas Šlepikas, yra „sakralinė poezija gryniausia savo forma. Gamtos, kasdienybės, apčiuopiamo, matomo pasaulio meditavimas, kiekviename būties ir buities reiškinyje, blyksnyje, trupinyje ar trupmenoje matant Jo veikimą, transcendencijos šviesą. Eilėraščiai susipina, vienas kitą papildo, temos teka iš vieno teksto į kitą. Kalbėjimas kartais pasiekia maldos intensyvumą, kartais artėja net prie himniško psalmių skambesio, bet dažniausiai poetas mums kalba tyliai, tarsi guosdamas, o kartu dėkodamas už šį pasaulį, už kiekvieną jo mirksnį, nušviečiantį mūsų gyvenimus.“
Kviečiame į pokalbį su charizmatiška asmenybe Valdu Aušra apie meilės išraišką ir jungtį, gyvenimą ir kūrybą, apie egzistenciją ir transcendenciją, gerumą ir stiprybę, kuris įvyks Birštono viešojoje bibliotekoje vasario 21 d. 17 val.
Kristina Bačiulienė
