Vidmantas Venclovas
Pažiūriu pro langą ir liejasi tekstas,
o iš šalia stovinčio pianino akordai,
kuriuos užrašai.
Austėja
Kai prieš 10 metų Austėjos ir Adrijos tėvai nutarė persikelti gyventi į Birštoną, Austėja nebuvo itin patenkinta, jog reikia išvažiuoti iš įprastos aplinkos. O dabar ji tikra, jog būtent nedidelio kurorto aura padeda jai būti savimi, kurti bei turėti aiškią viziją, kuo norėtų būti ateityje.
Jaukus nuomojamas butas miesto centre ir langas, pro kurį gali stebėti žaliuojantį kurortą kaip gamtos stebuklą. Kambaryje prie lango stovi pianinas. Būtent čia ir gimė Austėjos pirmieji kūriniai. Vienas iš jų šiemet nuskambėjo ir Birštono vasaros menų akademijos baigiamajame koncerte.
Keturiolikmetė Austėja pasakojo, jog tai ne pirmoji jos parašyta daina, bet pirmoji, sulaukusi tokio dėmesio. Tiesa, autorė teigė, kad ir ji („Apie tave“) bus koreguojama, nes tobulėjimui ribų nėra.
Pirmoje klasėje Austėja parašė eilėraštį apie raudoną rožę. Pasak jos, viskas įvyko spontaniškai, nes dievino šią gėlę. Taip gimsta ir kiti tekstai. Štai nuskambėjusios dainos apie Lietuvą. Žodžiai buvo parašyti kitai progai, o ir pavadinimas buvo kitoks ‒ „Apie tave“. Tik vėliau gimė melodija.
Pasak Austėjos, geriausiai sekasi kurti, kai už lango geras oras, o šalia sesuo Adrija, kuri yra pirmoji klausytoja ir pagrindinė kritikė. „Visada parašytą dainą išbandome dviem balsais“, ‒ pabrėžė jaunoji kompozitorė.
Vaikai ir lieka vaikais. Savo atradimais būtinai turi pasidalinti su tėvais ir, aišku, laukia verdikto. Mamą Jurgitą užvaldo emocijos, o tėtis Feliksas – dažniausiai būna santūresnis. Tačiau Austėja žino, jog jei jis pasako „neblogai“, tai verta dar padirbėti, o tylintis tėtis – reikalai prasti. Ir toks verdiktas turi pagrindo, nes Feliksas dainuoja aukščiausio lygio kolektyve „Kauno choras“.
Bet Austėja yra senelio anūkė, nes sutampa jų emociniai polinkiai ir sugebėjimas spontaniškai kurti eiles.
Dainuojančios sesės jau gerai žinomos ne tik kurorte. Jos nuolatinės „Dainų dainelės“ konkurso dalyvės.
Susipažinimo su menu pradžia Austėjai buvo ne dainavimas, o dailės pamokos, nes jai žengus per meno mokyklos slenkstį buvo tik ketveri. Į aštuntą klasę einanti paauglė sukasi lyg vijurkas – gimnazija, Meno mokykla, šokiai. Ir tai, anot Austėjos, normalus gyvenimo ritmas. Jaunesnioji Adrija, kuri šiais metais tapo penktoke, mano, kad ir po įvairių užsiėmimų turi likti laiko pramogoms ir poilsiui.
Austėja prasitarė, jog dalyvavimas Birštono vasaros menų akademijoje – ne tik savęs išbandymas, bet ir geras stimulas siekti dainavimo aukštumų. O šiuos įgūdžius tobulinti šalia didžiausių šalies korifėjų – tai tikra Dievo dovana.
Paauglė įsitikinusi, jog jei ne Birštono vasaros menų akademija, tai jinai iki šiol žiovautų klasikinės muzikos koncertuose. „Dabar vis dažniau pagalvoju apie operinį dainavimą“, ‒ teigė Austėja.
Jaunoji dainų autorė prisipažįsta, jog muzikos teorija (solfedžio) jai ne prie širdies, bet lanko, nes žino, kad jei netobulėsi – gerų rezultatų nepasieksi.
Birštonas – tikrai gera vieta gyventi ir siekti savo svajonių. Taip mano gimnazijos aštuntokė, kuri niekuo neišsiskiria iš savo bendraamžių, bet tvirtai žino, kuo nori būti.
