„[…]Birštonas garsus šaltiniais,
Kiek stebuklų toj versmėj!
O ir vardas miesto slypi
Paslaptingoj jų gelmėj. […]“ (Vakarė Aleksandravičiūtė „Praeities aidai“, Manasis Birštonas, 1999)
Tam tikslui 1967 metais Vilniuje įsteigiama Kurortologijos mokslinio tyrimo laboratorija (KMTL), jos filialai atsiranda Birštone, Druskininkuose ir Palangoje.
Kadangi Lietuvos kurortai veikė jau nuo 19-ojo amžiaus, gydytojai ir mokslininkai seniai tyrinėjo klimato, mineralinio vandens ir purvo gydomąsias savybes, atliko stebėjimus ir analizes, o savo darbus skelbė Lietuvos ir užsienio spaudoje. Tad šį darbą pratęsė tarybinių laikų medicinos ir mokslo žmonės. Birštono kurortu domėjosi tuometinio Kauno medicinos instituto dėstytojai, disertacijas čia apsigynė medicinos daktarai Vytautas Meška, Donatas Dumblys, Alfredas Žiugžda, Jonas Bunevičius, Jonas Naginevičius ir kiti (J. Šleikus „Birštono muziejus. Birštono kurorto istorijos apžvalga“). Ypač didelį dėmesį skyrė profesoriai J. Dievaitienė, tyrusi, kaip gydomi sąnarių susirgimai kurorto sanatorijose, A. Žiugžda, domėjęsis šiomis ligomis bei gastrito gydymu, o abu kartu jie nagrinėjo Velniabliūdžio durpyno purvo gydomąjį veikimą. Didžiulį indėlį Lietuvos kurortologijai davė V. Meška, ypač nusipelnęs Birštono kurorto tyrinėjimams ir populiarinimui.
Kaip 1992-aisiais rašo „Lietuvos medicina“, per 25 veiklos metus KMTL darbuotojai padarė 21 išradimą, pateikė daugiau kaip 200 racionalizacinių pasiūlymų, parengė ir išleido 82 metodines rekomendacijas, paskelbė daugiau kaip 600 mokslinių straipsnių ir tezių. Deja, tais pačiais metais laboratorija buvo uždaryta.
Bus daugiau
