Straipsnių ciklas parengtas kartu su Birštono muziejaus vyr. fondų saugotoju istoriku Vytautu Kuzmicku
„Be to, istoriškos čia vietos, –
Birutės teka čia šaltinis,
O kalną žino visas svietas,
Pralotą smarkų atsiminęs“. (K. Binkis. Jauniausia Lietuva. Šešioliktoji giesmė).
Jau XIV amžiaus pabaigoje Birštonas buvo gerai žinoma vietovė su išskirtiniu vandeniu. Ar to vandens savybes žmonės panaudojo tuomet ir dar anksčiau, kol kas nėra žinoma, bet galima numanyti, kad pasakose apie stebuklingus gydomuosius šaltinius tiesos grūdas kaip tik ir yra mineraliniai vandenys. Ikikrikščioniškoje Lietuvoje buvo daugybė vietų, kurios laikytos šventomis, kur rinkdavosi ne tik švęsti, atlikti religinius ritualus, bet ir ieškoti pagalbos ligoniams. Žinotos stebuklingosios versmės, kurių vandeniu suvilgytos akys atgaudavusios regėjimą, užsitraukdavusios negyjančios opos, išnykdavęs susas ir kitos negalios. Ne tik kūno išorei, bet ir vidui šis vanduo turėjęs padėti – juk jį vietos gyventojai tikrai gėrė ir suprato jo teigiamą poveikį.
Anot dr. J. Venckūno (D-ras Jurgis Venckūnas, Birštonas. Gydomieji radioaktyviai mineraliniai vandenys ir dumblai […], 1925 m.), pats savaime mineralinis vanduo nėra joks stebuklingas vaistas. Jis tik duodąs impulsą, sužadinantį organizmo jėgas grumtis su ligomis. O Birštono šaltinių vandeniu tarpukariu gydyta dešimt ligų grupių, tarp jų ne tik neurologiniai susirgimai ir sąnarių ligos, bet ir odos išbėrimai, vaikų vystymosi sutrikimai, ginekologiniai negalavimai, nusilpimas po operacijų, traumų. Kad mineraliniai vandenys nuo senų senovės buvo naudojami sveikatinimosi tikslams, žinių galima atrasti antikiniuose dokumentuose. Antikos laikų termos – tai dar senesnių laikų tradicijos, atėjusios iš senovės babiloniečių ir kitų aukštos kultūros tautų. Manoma, jog romėnai, braudamiesi vis gilyn į Europos vidurį, pradėjo naudotis stebuklingais šaltiniais sveikatai gerinti, o jų suteiktas pavadinimas tam „Sanitas per aqua“ (sveikata per vandenį), SPA, puikiai pritiko ir šių dienų tobulėjančiam kurortiniam gydymui ir poilsiui. Tai, kas XIX amžiaus Europoje buvo turtingųjų privilegija, ilgainiui tapo prieinama ir platesnėms visuomenės masėms (iš UAB „BGI Consulting“ mokslinio tyrimo darbo „Sveikatingumo ir poilsio kompleksų poreikio ir plėtros Lietuvoje studija“, projekto vadovė dr. Aida Mačerinskienė). Žinoma, Europos kurortų malonumais nuo seno naudojosi ir Lietuvos diduomenė, vėliau populiarus buvo gydymasis Juodosios jūros pakrantėje. O dabar atėjo laikas panaudoti ir savojo krašto turtus.
Bus daugiau
