Vidmantas Venclovas
Rugsėjo 20 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko Lietuvos kultūros centrų lyderių sueiga, kurioje taip pat dalyvavo ir diskutavo Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapavičius, kultūros ministras Simonas Kairys, prezidento ir premjero patarėjai ir kiti svarbūs asmenys. Sueigoje dalyvavo ir visi keturi Prienų rajono savivaldybės vadovai su meru Alvydu Vaicekausku priešakyje.
Kultūros centrų asociacijos prezidentas Romas Matulis pradėti diskusiją paprašė garbingus svečius ir paprašė jų išsakyti savo nuomonę apie kultūros bendrai ir jos darbuotojų padėtį šalyje.
Diskusiją pradėjęs Seimo kultūros komiteto pirmininkas Vytautas Juozapavičius pabrėžė, jog kultūros centruose dirba žmonės, kurie be kultūros negali gyventi. Bet jų pasišventimas turi būti tinkamai įvertintas. Jo manymu, ateis diena, kai politikai turės atsiprašyti kultūros darbuotojų už neatliktus darbus. Komiteto pirmininkas pripažino, jog kultūros svarbą visuomeniniam šalies gyvenimui Seime supranta ne visi išrinktieji, todėl šiandien ir turime tokią situaciją.
Diskusijos akcentais tapo kultūros darbuotojų atlyginimai, centrų vadovų kadencijos ir magistro laipsnio, renkant vadovą, reikalavimai.
Ministro Simono Kairio teigimu, esamos problemos kultūroje – tai ne tik valstybės, bet ir savivaldos reikalas. Anot jo, ne visos savivaldybės vykdo memorandumo įsipareigojimus dėl finansinio prisidėjimo, ir tai liūdina. Ministras pripažino, jog kultūros centrai keičiasi ir regionuose teikiamos paslaugos niekuo nenusileidžia didmiesčiams. Bet nomenklatūros koridoriuose dažnai pasitaiko daug nereikalingo biurokratizmo ir netinkamo situacijų suvokimo. S. Kairys pabrėžė, jog ministerija pateikė Vyriausybei savo situacijos matymą ir prašo pateiktą programą paremti tinkamu finansavimu. Visgi, ministras dar kartą priminė savivaldybių vadovams, jog kultūra – bendras reikalas. Anot jo, strateguojant planus būtinas platus ir laisvas požiūris į problemas ir siekiamus tikslus. S. Kairys nesutiko su nuomone, jog nereikalingos vadovų kadencijos, bet pripažino, kad nereikia riboti vadovams kadencijų skaičiaus.
V. Juozapavičius apie galimus kadencijų skaičiaus ribojimus pasisakė labai emocionaliai. Jo pasisakymo esmė buvo ta, jog, kol jis bus Komiteto pirmininkas, kadencijos nebus ribojamos. Jis taip pat paprašė nesivadovauti įvairiais gandais, bet centrų vadovai paprieštaravo, teigdami, jog, kai įstatymas jau priimtas, diskusijos bergždžios.
Visgi, ir V. Juozapavičius ir S. Kairys aiškiai davė suprasti, jog jie palaiko pačių kadencijų būtinumą. Anot jų, konkursai sudaro galimybes vadovų postų siekti ir jauniems profesionalams. Bet kartu buvo išsakyta mintis, jog būtina keisti atrankos kriterijus, kad centrų vadovų rinkimai nebūtų priklausomi nuo politinių vėjų.
Deja, nors apie kultūros darbuotojų menkus atlyginimus buvo kalbama daug ir gan aštriai, svečiai iš sostinės neturėjo aiškių atsakymų. Bet užtat buvo daug kalbų apie kultūros darbuotojų pasiaukojimą. Tiesa, buvo atkreiptas dėmesys, jog kultūros darbuotojų amžiaus vidurkis didėja, o jauni specialistai praktiškai neruošiami. Taip pat sudėtinga prisikviesti jaunus žmones į regionus. Centrų vadovai pastebėjo, jog Vilniuje į regionus vis dar žiūrima iš aukšto. Valdininkų manymu, miesteliuose ir kaimuose aukšta kultūra nereikalinga. Ir ką tai sako apie pačius kalbėtojus?
Į svečių kalbas apie profesionalios kultūros puoselėjimą regionuose buvo atsakyta, jog, deja, finansai dažniausiai lieka didmiesčiuose, o prisikviesti profesionalus į provinciją pavyksta asmeninėmis pažintimis.
Prienų rajono Savivaldybės administracijos direktorė Jūratė Zailskienė paprašė Seimo, Vyriausybės atstovų nepamiršti sprendžiant regionų klausimus pasitarti su savivaldybėmis.
Taip pat buvo išsakyta mintis, jog atėjo laikas centrų veiklai įvertinti nustatyti kokybės reikalavimus, o ne skaičiuoti vietas ir kolektyvus.
Jei vykusią diskusiją apibendrintume keliais sakiniais, tai galima teigti, jog pats formatas tikrai geras, bet reikėtų sutikti ir su išsakyta mintimi, jog temų kiekis turi būti ribotas, nes tik tada diskusijos gali duoti reikiamą rezultatą.
Ir dar. Diskusijos metu buvo išsakytą mintį, jog reikalavimas kandidatams į pirmosios kategorijos kultūros centrus turėti vadybos magistro laipsnį per aukštas, nes ir taip sunku prisikviesti vadovus, svečiai iš Vilniaus palaikė, tvirtinami, jog jie pakels provincijos kultūros centrų profesionalumą.
Trijų valandų diskusijos pabaigoje visi pripažino, jog tokie susitikimai padeda geriau suprasti vieni kitus ir kartu siekti užsibrėžto tikslo.
O tikslas paprastas. Žmonės turi suprasti, jog kultūros centruose nėra vietos banalybėms, nes tai visatos centrai. O tam, kad ateitų toks supratimas, reikia prisiminti prezidento patarėjos Jolantos Karpavičienės pasakytą japonų patarlę: auklėti vaiką reikia pradėti 9 mėnesius prieš gimstant jos motinai.
