Kauno klinikų Kraujo centras kviečia visus geriems darbams neabejingus sveikus žmones dalyvauti donorystės akcijoje ir paaukoti kraujo.
Rudens sezono pradžia – metas, kuomet miestų gatves užplūsta žmonių gausa, o suintensyvėjęs eismas vairuotojus įpareigoja tapti dar budresniais. Tačiau nelaimingi atsitikimai tyko ne tik gatvėse – nė vienas negalime žinoti, kada pačiam ar kažkuriam iš mūsų artimųjų gali prireikti sudėtingos operacijos ir kraujo perpylimo.
Apklausų duomenys liudija, kad 75 proc. žmonių kraujo donorais tampa tuomet, kai nelaimė ištinka jų artimuosius – kai netikėtai tenka išgirsti, kad giminaitis pateko į kraupią avariją ar susirgo onkologine liga. Tačiau gal verta situaciją pakeisti? Ir nelaukti kojas pakertančios žinios, o ryžtis geram darbui tada, kai esame pailsėję ir kupini jėgų?
Kraujo donorystė skatina ląstelių atsinaujinimą ir stiprina imuninę sistemą, o tai aktualu artėjant permainingiems orams. Aktyvūs donorai tvirtina, kad davę kraujo jaučiasi lyg ant sparnų, be to, jie rečiau serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Be abejo, kraujo davimas turi ne tik fiziologinį poveikį – juk ką reiškia žinoti, kad sunkiai sergančiam žmogui padovanojai viltį pasveikti!
Į Prienų kultūros ir laisvalaikio centrą (Vytauto g. 35, Prienai) Kauno klinikų Kraujo centro komanda atvyks rugsėjo 3 d. Kraujo donorai čia bus laukiami nuo 11 iki 16 val. Pageidaujantiems bus mokama 40 litų kompensacija. 
Neatlygintinai davusiųjų kraujo laukia Kraujo centro atminimo dovanėlės. Kita donorystės akcija Prienuose numatyta spalio 1 dieną.
Kraujo donoru gali tapti kiekvienas sveikas 18–65 metų amžiaus asmuo, kurio kūno masė ne mažesnė nei 50 kg. Prieš donaciją būtina pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, taip pat patartina pavalgyti, pailsėti ir gerti daug skysčių, nevartoti svaigiųjų medžiagų, aštraus ir riebaus maisto, nerūkyti.
- Kraujo davimas – puiki proga profilaktiškai pasitikrinti sveikatą niekur atskirai neinant.
- Pirmiausia potencialus donoras užpildo išsamią anketą, atsako į klausimus apie persirgtas ligas ir gyvenimo būdą, būsimo donoro sveikatos būklę įvertina gydytojas.
- Prieš kraujo davimą kiekvienam donorui ištiriamas hemoglobino kiekis, nustatoma kraujo grupė.
- Kiekvieno donoro kraujas ištiriamas dėl krauju plintančių infekcijų: hepatitų B ir C, sifilio ir ŽIV. Modernių tyrimų dėka žmogaus imunodeficito virusą (ŽIV) donoro kraujyje galima aptikti praėjus 5 dienoms nuo užsikrėtimo.
- Įrodyta, kad jei reguliariai kraujo duodantis žmogus staiga nukraujuoja, jo organizmas greičiau reaguoja į kraujo netekimą.
- Vieno kraujo davimo metu donoro organizmas sudegina 650 kcal – maždaug tiek kalorijų turi nedidelė pica. Ją suvalgius, kad būtų išeikvotas tas pats energijos kiekis, reikėtų valandą važinėtis dviračiu!
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ligoninėje Kauno klinikose gydomiems pacientams per mėnesį reikia daugiau negu 1000 donorų kraujo. Iš anksto pasiruošti nelaimingų atsitikimų antplūdžiui sukaupiant kraujo atsargų neįmanoma, kadangi kraujas – gyvas audinys, taigi jo produktai gali būti laikomi ne ilgiau negu mėnesį.
Ligoninėje kraujo reikia sudėtingų širdies ir neurochirurgijos operacijų metu, nudegusiems pacientams, po gimdymo nukraujavusioms moterims, onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams bei suaugusiems.
Kauno klinikų Kraujo centras – naujausia kraujo donorystės įstaiga Lietuvoje, kurioje įdiegti ES reikalavimus atitinkantys žmogaus kraujo ir kraujo komponentų surinkimo, tyrimo, perdirbimo ir saugojimo kokybės standartai. Centre surinktas kraujas ir iš jo pagaminti komponentai naudojami tik Kauno klinikų pacientams.
LSMU ligoninės Kauno klinikų Ryšių su visuomene skyrius
