Vilija Čiapaitė
Viena iškiliausių mūsų šalies istorijoje datų – Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo diena. Kelias į ją – ilga ir skausminga istorija, kurią daugelis mena sava patirtimi, tačiau dabar suvokiame, kad mes esame laimingi, nes nebuvo karo! 32-ji metai, kai Lietuva puoselėja šią Nepriklausomybę, tačiau šį kartą lietuvių širdys plaka vienu ritmu su Ukrainos žmonių, kurie gina savo šalį, jos laisvę, aplaistydami krauju. Tad, kokia Nepriklausomybės kaina? Reikia kiekvienam to savęs paklausti!
Birštono stadionas ir VIENYBĖS bėgimas
Birštono stadionas klegėjo nuo mažųjų birštoniečių ir suaugusiųjų bendravimo bei žinojimo, jog Laisvė – tai galėjimas būti savimi, kalbėti gimtąja kalba, matyti mėlyną dangaus žydrynę, įgyvendinti svajones!
Būtent tradicinis bėgimas, pavadintas „Vienybė“, Birštone vainikavo Nepriklausomybės 32-ąsias metines bei moralinį Ukrainos kovotojų bei gyventojų palaikymą. Būrys vienu ritmu plakančių širdžių, širdelių bėgo už tai, kad šiandien gyvename laisvoje šalyje. Ir būtina žinoti, kad Nepriklausomybės kaina būna visokia…
Bėgo tiek suaugusieji, tiek vaikai – mamos ir tėveliai su savo atžalomis. Lietuvos ir Ukrainos vėliavėlės sakyte sakė, kad kiekvienam rūpi ne tik sava, bet ir Ukrainos žmonių ir kovotojų laisvė.
Po bėgimo kiekvienas dalyvis buvo apdovanotas tradiciniu medaliu, pavaišintas gardžia grikių koše bei pagirdyti žolelių arbata.
Birštono savivaldybės aikštė
Birštonas mirga nuo vėliavų. Prieigose vėjo malūnėliai puošia aikštę. Susirinkusius pasitinka daina „Laisvė“.
Dangaus žydrynė ir laisvė, kuri suteikia ramybę namuose, susitikimus su artimaisiais. Tačiau mus kasdien pasiekia ir niūrios žinios iš Ukrainos. Tai šalis, kuri taip pat kovoja už kiekvieną savo žemės centimetrą, kad būtų laisvi, nepriklausomi, tačiau jų laisvės kaina aplaistoma krauju, motinų, vaikų ašaromis. Ir tereikia tikėtis, jog netrukus Nepriklausomybę švęsime kartu!
Birštono dangun pakilo oreivių „Audenis“ geltonas oro balionas su Lietuvos ir Ukrainos vėliavomis, o paskui jį – balionėliai, mažučiai, bet nešantys žinią, kad mes – su Ukraina!
Aikšte nuvilnijo Lietuvos respublikos ir Ukrainos himnai bei tylus pažadas, jog mes kartu esame jėga.
Susirinkusius pasveikino Birštono merė Nijolė Dirginčienė, o folkloro ansamblis „Raskila“ padovanojo lietuvių liaudies dainas. Ketvertas solisčių su Roma Ruočkiene sudainavo ir ukrainietišką dainą. Mažieji studijos „Crazy“ dainorėliai ne vieną pradžiugino savo pasirodymu. Daina „Lietuvai“, kurią atliko autorė ir atlikėja Lijana Stankauskaitė, nuvilnijo per visą Birštono aikštę, pasiekdama kiekvieno širdį. Juk laisvai kalbėti savo gimtąja kalba, dainuoti, džiaugtis laisve – didžiulė laimė ir tai dar kartą įrodė šios dienos koncertas.
Koncerto metu kiekvienas galėjo įsigyti Birštono meno mokyklos moksleivių darbų, o surinkti pinigai, kaip minėjo mokiniai, bus skirti paremti Ukrainos gyventojus ir gynėjus.
Ukrainos moterys prisidėjo prie šventės
Ukrainietės, laikinai pasitraukusios iš Ukrainos, mūsų šventei taip pat skyrė dėmesį. Jos „Tulpės“ sanatorijos virtuvėje išvirė tikrų tikriausius ukrainietiškus barščius. Jos sakė, jog taip nori prisidėti prie mūsų šventės. Jų veiduose galima buvo įžvelgti skausmą, vos tramdomas ašaras, tačiau jos šypsojosi. O barščiai buvo labai skanūs! Ir kiekvienas, padėkodamas už jų rūpestį, kartojo „Slava Ukraini!“. Mes remsime, stengsimės paimti dalelę skausmo, nes šiandien mes laisvi.
Susirinkusius džiugino jaunimo grupė „Stotis“, kuri sakė: „Neleiskime mūsų įbauginti, nepasiduokime panikai, neleiskime nutrūkti mūsų gyvenimo ritmui! Su Švente, Lietuva!“
Taigi mums pasisekė – mes nepriklausomi be žiauraus karo, bet kokia to kaina? Ir tegaliu pasakyti: „Branginkime laisvę, nes tik nuo mūsų priklauso šalies ir jos žmonių likimai“.
