Respublikinėje Kauno ligoninėje įvyko gyventojų anketinės apklausos rezultatų pristatymas, kuriame dalyvavo virš 50-ties Kauno ir Marijampolės krašto gydymo įstaigų, Valstybinės ir Kauno teritorinės ligonių kasos atstovų.
Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) 2009, 2010 ir 2011 m. vykdė Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą. Kasmet buvo apklausiama per 1000 įvairaus amžiaus respondentų.
VLK Kokybės vadybos skyriaus vedėjo pavaduotojos Irenos Džiužaitės teigimu, trečdalis apklaustųjų per paskutiniuosius 12 mėnesių lankėsi ligonių kasose, tačiau kokias vykdo funkcijas ligonių kasos žino ne visi.
Ko nežino gyventojai?
55,5 proc. respondentų žino, kad ligonių kasos kompensuoja gydymo išlaidas, kiek mažiau žino, kad išduoda Europos sveikatos draudimo korteles, tvarko draudžiamųjų registrą, centralizuotai perka medicinos pagalbos priemones ir vaistus. Informuotumas kaip panaudojamos privalomojo sveikatos draudimo lėšos išlieka žemas. Yra neteisingai manančių, kad ligonių kasa išduoda vaistų pasą bei išmoka nedarbingumo lapelius. Neaiški gyventojams ir vaistų kainų kompensavimo tvarka. Net 47,9 proc. apklaustųjų atsakė, kad kompensuojamojo vaisto pasirinkimą lemia gydančio gydytojo nuomonė, taigi nuogąstavimai, kad gydo vaistininkai, nepasitvirtino.
Ženkliai pagerėjo informuotumas apie prevencines sveikatos programas. Gyventojai geriausiai žino gimdos kaklelio prevencinę programą (83,3 proc.), krūties vėžio programą (78,2 proc.), menkai žinoma širdies ir kraujagyslių ligų programa. „Tiek ligonių kasų, tiek gydymo įstaigų specialistai turėtų aktyviau aiškinti pacientams, kad šios programos, skirtos tam tikrai amžiaus grupei, yra nemokamos, ir kviesti aktyviau jomis pasinaudoti“, – pabrėžė I. Džiužaitė.
Kaip šalies gyventojai vertina korupcijos pasireiškimą sveikatos sistemoje?
Pasak VLK Strategijos skyriaus vedėjo Kęstučio Miškinio, 60 proc. respondentų atsakė, kad sveikatos apsauga yra labiausiai korumpuota. 66 proc. respondentų atsakė, kad gavo „tik iš dalies“ kokybišką paslaugą, tai įtakoja didelės eilės pas gydytojus, didėjančios priemokos už gydymo paslaugas. Nors Lietuvoje medikų kvalifikacija yra aukšta, ne visada yra užtikrinama paslaugos kokybė. 47 proc. respondentų atsakė, kad paslaugų kokybė priklauso nuo „atsilyginimo“ medicinos darbuotojui, net 38 proc. gyventojų (didžioji dalis-pensininkai) atsilygino gydytojui. Mažiausiai gydytojams atsilygino Marijampolės krašto gydymo įstaigose. Taigi Suvalkijos kraštas yra bene mažiausiai „korumpuotas“ Lietuvoje.
Įvertinus gyventojų atsakymus, ligonių kasos, priešingai nei visa sveikatos sistema, nėra laikoma korumpuota institucija. Įvertinus apklausos metu ligonių kasoje apsilankiusių Kauno ir Marijampolės gyventojų korupcijos suvokimo indeksą, paaiškėjo, kad jis gana aukštas, atitinkamai- 7,52 ir 9, 44 iš 10-ties galimų vertinimo balų.
Kodėl kreipiasi į ligonių kasą?
Didžioji dalis gyventojų kreipiasi dėl Europos sveikatos draudimo kortelių, privalomojo sveikatos draudimo Lietuvoje bei užsienyje, klausos aparatų, ortopedijos techninių priemonių kompensavimo, dantų protezavimo klausimų.
Gyventojai turėtų aktyviau ieškoti informacijos apie ligonių kasas ne tik gydymo įstaigose, spaudos leidiniuose, tačiau dažniau lankytis ir Sveikatos apsaugos ministerijos, ligonių kasų interneto svetainėse.
Veronika Pečkienė,
Kauno teritorinės ligonių kasos vyriausioji
specialistė ryšiams su visuomene (www.ktlk.lt)
