Rubrika: Rašo portalo skaitytojai
Šį klausimą reikėtų tarti ryškia nustebimo intonacija. „Emigrantė(as) laimę atrado Londone (arba – Anglijoje, Airijoje, Italijoje ir kt.)“, „tik emigravęs(usi) pasijuto žmogumi“, „grįžusi(ęs) emigrantė(as) stebisi, kaip žmonės gali gyventi Lietuvoje“. Tai vis laikraščių, žiniatinklių mintys. Ką kalbėti apie Facebook‘ą, kuriame svetur išvykę tautiečiai barstosi išmintimi, kokie „lochai“, „lūzeriai“ tie likę namuose, kad dirba už ubagišką algą, gyvena nusmurgusioje valstybėje, badauja, skursta, vergauja ir t.t. O jau tą netikusią valdžią renka tamsuoliai, alkoholikai, asocialai, parsidavėliai…
Tai štai, man dažnai darosi gėda, kad aš vis dar gyvenu Lietuvoje, dirbu, auginu vaikus, leidžiu juos į mokslą ir gyvenimą. Aš – ne alkoholikė (ir ne abstinentė, ragauju saikingai), ne tamsuolė – įgijau aukštąjį išsilavinimą, ne tinginė – per savo brandų gyvenimą atėjau dirbti tik į trečią įstaigą. Buvo laikas, kai gavau pašalpas, kai taupiau (smarkiai) nuosavam būstui po 15 metų nuomavimo, kai sunkiai sirgau, kai teko prašyti pagalbos iš savų ir svetimų. Buvo duobių ir pakilimų, bet minties viską mesti, palikti vaikus tėvams ir ieškoti vietos svetimoje šalyje neturėjau. Tad kodėl aš vis dar čia? Kodėl nedirbu kokiam nors Anglijos ar Airijos fabrike, gamykloje, ūkyje, valymo paslaugų įstaigoje, kodėl neslaugau senelių kur nors Vokietijoje? Juk įstengčiau. Gaučiau tą kažkokią didelę algą, pasijusčiau žmogumi (nors ir dabar ne kuo kitu jaučiuosi), parvažiavusi nusipirkčiau „krūtą tačką“, vaikai turėtų tik firminius daiktus… Kodėl?! Garbės žodis, labai tiksliai ir trumpai atsakyti negaliu.
Gal todėl, kad matau ne tik tamsą, bet ir šviesą? Matau pasikeitimus į gera savo mieste, kaimuose aplink jį, sutinku ir daugiau tokių „durnių“, kaip aš pati ir mano šeima, kurie dejuoja, skundžiasi, bet laikosi įsikibę savo gimtinės iš visų jėgų. Ne, nepulsiu lieti jausmų – girdi, myliu Tėvynę Lietuvą, dėl jos galiu viską iškęsti… Šitokio seilėjimosi nepakenčiu, nors gal kaip tik tie giliai kirbantys jausmai ir veja mintis apie emigracinį rojų. Gal aš namisėda, bijanti iškišti nosį toliau savo durų? Gal. O gal manęs taip neprispyrė bėdos ir vargai, kad bėgčiau neatsigręždama ir keikdama visus aplinkui? Gal. Kartoju, trumpai ir aiškiai atsakyti negaliu, bet įtariu, kad dėl visko kalta ta pirmoji minėta priežastis. Aš matau šviesą ir ne tunelio gale, o savo ir kitų gyvenime. Matau gražias ūkininkų sodybas ir vis mažėjančius apleistų žemių plotus, matau smarkiai dailesnį savo miestą Prienus, gėriuosi Birštonu, pastebiu pramogaujančius ir išlaidaujančius žmones, perkančius būstus, daiktus, poilsį kurortuose Lietuvoje ir užsienyje, matau gausius vaišėmis švenčių stalus. O kiek aplink jaunų šeimų su vaikučiais, kiek veržlaus ir drąsaus jaunimo, orių ir šviesių senjorų! Matau ir valdžią, kurioje yra daug kompetentingų, sąžiningų ir garbingų žmonių. Politikoje nesu asas, bet irgi sugebu atsirinkti pelus nuo grūdų, tad ir ten randu nemažai gerų pavyzdžių.
Gal aš matau tik tai, ką noriu matyti? Šįkart tariu ne „gal“, o tvirtą „ne“. Nes negaliu nematyti ir tamsios mūsų gyvenimo pusės – prasigėrusių, degradavusių vyrų ir moterų, skriaudžiamų vaikų, skurdžiai besiverčiančių nelaimėlių, bedarbių iš bėdos ir iš mados, apleistų senolių… Niekur nėra rožinio gyvenimo, rojaus žemėje. Gerovė ir laimė valstybėje nenukrinta iš dangaus, nedovanojama ir nenuperkama, o sukuriama ilgamečiu tautos triūsu, klystant ir taisantis, parpuolant ir vėl kylant. Taip sau turtingą dabartį sukūrė mūsiškių garbinamos ir šlovinamos Skandinavijos šalys, Anglija ir Airija, Vokietija, JAV, tuo keliu, matau, žengiame ir mes, Lietuvos valstybę kuriantys žmonės. O jai tėra 25 metai… Ar per tą laiką kas nors pasikeitė į gerą? Tegul nudžiūva liežuvis tam, kuris sakys, kad ne. Reikia būti aklam, kad nematytum to, kas akivaizdu.
Taigi, aš vis dar čia ir kartu su alkoholikais, asocialais, parsidavėliais vėl eisiu rinkti naujo Seimo. O ką daryti, jei abstinentai, doruoliai ir darbštuoliai tingi pakelti užpakalius balsavimų dieną, tik paskui puola kaltinti, kad vėl ne tie išrinkti? Ir pasimokydama iš praeities, matydama šiandienos pokyčius, rinksiuosi jauną ir ne tiek daug žadantį, kiek darantį politiką – Andrių Palionį. Labai rizikavau juo pasitikėdama prieš ketverius metus, o šiemet savo pasirinkimą jau galiu pagrįsti jo nuveiktais darbais krašto žmonėms. Jų daug – tą galima įžvelgti šio Seimo nario pateikiamose ataskaitose spaudoje, internetinėse svetainėse, galų gale – pasidairius aplink save. Balsuosiu už jį, nes pagaliau atsirado politikas, kuriuo galima pasitikėti, kuris girdi rinkėjus ir juos supranta, stengiasi įvykdyti jų prašymus, kuris nebijo darbo ir sunkumų. Manau, kad tokie valstybės veikėjai ir padeda tautai kurti tą šviesą, kuri neleidžia prarasti vilties, tikėti savo pačios ir savo šeimos ateitimi. Todėl aš vis dar čia!
Neemigrantė Marija
Paskaitau komentatorių įžvalgas ir dažniausiai pastebiu, kad jie pilni pykčio ir kritikos kito žmogaus nuomonei. Atrodytų, kad tik jie yra kieno tai išrinkti teisuoliai.
Marija parašė savo nuomonę. Turit ką pasakyti, rašykit, o ne tik kritikuokit.
Sprendziant pagal sias citatatas – „Aš – ne alkoholikė”… „Politikoje nesu asas”- tai pigus piarinis „copy-paste” stiliaus pseudorasinelis. Stebina Palionio arogancija (turbut jis teisus, kad vel laimes rinkimus), bet skaitytojus reiketu labiau gerbti ir kita karta remtis geresniais viesuju rysiu specialistais.
Miela ir gerbiama,Marija tikrai labai džugu,kad Jūs vis dar čia.Jūsų dvasinis optimizmasdžiugina..Tikrai yra teigiamų poslinkių,kuriuos turėtumėm dažniau pastebėti..Bet visgi daugiau pabendraukit su žmonėmis,ypač kaimuose,pabendraukit su inteligentais ,kurie stumiami į pašalius.Tikrai susidaro įspūdis,kad Jūs skrendat malūnsparniu,iš kurio atsiveria tik gražios spalvos,nėra kontrastų.Arba jūs sėdit namuose,už keturių sienų ir matot tik vieną kaimyno namo kampą.Nesigirkit,kad nesat allkoholikė,asociaiė ar bomžė.Visgi ne tik iš savo malonės jie tokiais tapo,kaip ir emigrantai,kurių tėvai dažnai savo anūkų nemato.Ar del to jie kalti? O gal nėra kaltų? Nesigilinat,nes tarnaujat gan primityviai agitacijai.Šią politinę agitaciją suprasčiau,jeigu šalia būtų parašyta: skirta daltonikams arba sergantiems užmarštumu.Nemanau,kad ši gražbyliaujanti,be jokių kritikos elementų,reklama bus naudinga gerb. Andriui Palioniui.Gerbiamoji,Jūsų vietoje rašinį būčiau baigęs taip: Taip ,mielieji aš turiu savo nuomonę,nieks man jos jau nepakeis,o,Jūs ,mąstykit,analizuokit, lyginkit.diskuotuokit,dešimt kartų pergalvokit ir rinkitės,nes į tą patį vandenį dukart neįbrendama… Su pagarba Jums(kodel neišdrįstate savo pavardės pasirašyti,štai ir pilietė) ir visiems kandidatuojantiems į Seimą.Tauta pasirinks,nepirškim jai vienos nuomonės!