Klojimų teatras sėkmingai gyvuoja

Klojimų teatro prigimtis ir praeitis verčia ginčytis teatrinio meno tyrinėtojus, kokio senumo yra šis reiškinys – ar tai spaudos draudimo laikotarpio kūrinys, ar tūkstantmečius siekiančių tautos tradicijų apraiška. Docentas Petras Bielskis, remdamasis kultūrinę tautos praeitį tyrinėjusių mokslininkų teiginiais, mano, jog verta laikytis antrosios versijos – klojimai, arba kluonai, mūsų protėviams buvo reikalingi ne tik kaip ūkiniai pastatai. Ilgą laiką stovintys tušti, toliau nuo kitų sodybos statinių, jie tarnavo kaip švari, erdvi vieta šeimos ar giminės šventei, jaunimo susibūrimui, tradicinėms darbų pabaigtuvėms. Nėra geresnės vietos vestuvių puotai nei kluonas, kuriame galima sutalpinti gausiai susirinkusius svečius, iš ankštų trobesių čia kartais atkeldavo ir šermenis. Tačiau, ko gero, svarbu yra tai, kad klojime jaunimas ruošdavosi Užgavėnių eitynėms, skirstydavosi čia vaidmenimis, rengdavosi tam tikrais rūbais, slėpdavo veidus po kaukėmis. Tai – vaidybos apraiška, likusi gyva tautos atmintyje ir ilgainiui peraugusi į modernesnes formas.

Geros būklės erdvius kluonus pritaikyti meniniams renginiams – pati geriausia išeitis kaimui, kuriame nėra kultūros namų. Tai pastebėta dar tarybiniais laikais, kai saviveiklininkai su savo paruoštomis  koncertinėmis ar vaidybinėmis programomis keliaudavo po apylinkes, o jų pasirodymų labai laukdavo vietos žmonės. Birštono Vienkiemio mėgėjų teatro aktorė Birutė Vokietaitienė pasakoja, jog jai į atmintį labai įstrigo gal 1959 m. jos gimtinėje parodytas spektaklis, kur vaidino ne profesionalūs aktoriai, o kultūros darbuotojai, paprasti kaimo žmonės. Sunku būdavo juos priprašyti eiti į sceną, ne kiekvienas tą išdrįsdavo, bet tokie vaidinimai būdavo labai populiarūs ir laukiami, juk retas kas galėjo išvažiuoti į miestą, į teatrą, mažai kas ir televizorius namuose turėdavo. Pasižiūrėti vaidinimų sueidavo daug aplinkinių kaimų žmonių, tad vietos jiems sutalpinti reikėdavo daug, ir nebuvo geresnio pasirinkimo, nei kieno nors didelis kluonas. O juk po to dar būdavo šokiai jaunimui, besitęsiantys beveik iki ryto, į juos sueidavo labai daug merginų ir vaikinų, nes šeimos tuo metu buvo gausios, o jauniems žmonėms norėjosi susiėjimų, pramogų. Kiekviena proga tam būdavo išnaudojama, o geresnės už spektaklio atvežimą į kaimą ir nesugalvosi.

Nors šiais laikais tai jau nebeaktualu, bet klojimų teatras atgijo ir atkakliai gyvuoja. Štai Matiešionyse laukiama jau ketvirtosios mėgėjų teatrų šventės, kurią svetingai savo kluone priima Jonas ir Marytė Galiniai. B. Vokietaitienė sako neprisimenanti, kam konkrečiai kilo idėja surengti tokią šventę Matiešionyse, bet ją įgyvendinti jai labai padėjo a.a. Seimo narys Juozas Palionis, visokeriopai rėmęs savo kraštiečių sumanymus. Jam labai patiko saviveiklininkų noras patiems pasikviesti į svečius kitų vietovių mėgėjų teatrus, dažnai kviesdavusius į šventes birštoniečius. Ilgokai tam ieškota vietos, kol atsiliepė Matiešionyse gyvenantys Galiniai, sutikę priimti savo sodyboje renginį, tapusį tradiciniu. Šiai tradicijai didelį postūmį davusio a.a. J. Palionio darbus užsibrėžė tęsti jo vaikai, įkūrę J. Palionio labdaros ir paramos fondą, remiantį kultūros ir sporto renginius, kūrėjus, menininkus, mokinius. Andrius Palionis pasakoja, jog Matiešionyse vykstanti klojimų teatrų šventė, kuriai ypatingą dėmesį skyrė jo tėvas, paremta ir pinigais, ir darbais – „Žaldokynės“ pastatymui fondas padėjo atgabenti reikalingą sceninę įrangą, dekoracijas. Kaimo gyventojams būtina sudaryti kuo geresnes sąlygas dalyvauti kultūrinėje veikloje, skatinti juos tam, mano A. Palionis. Todėl Siponyse atstatomas čia buvusio dvaro pastatas, kuriame po kelerių metų vietos bendruomenė galės organizuoti renginius, susibūrimus, netgi rengti teatro šventes.

O šeštadienį, liepos 14-ąją, į Matiešionis susirinks gausus būrys teatro meno mylėtojų, vieni jų pasirodys scenoje, o kiti su dideliu malonumu stebės spektaklius. Kaip pasakojo Birštono Vienkiemio bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys, šiemetei klojimų teatro šventei surengti yra gautos lėšos iš „Leader“ programos finansuoto projekto „Etnokultūrinių tradicijų puoselėjimas Birštono krašte“. Į šventę atvyksta penki kolektyvai, pirmą kartą čia svečiuosis jonaviškai, o kiti jau yra artimi birštoniečių draugai, ne kartą Matiešionyse pasidalinę savo kūrybiniais sumanymais. Šventės organizatoriai labai dėkingi visiems, prisidėjusiems prie sėkmingo tradicijos tęsimo, ypač – klojimo savininkams Galiniams, kurių svetingumas ir šiltas priėmimas leidžia patogiai ir jaukiai pasijusti svečiams šiame gražiame krašte.

Taip pat skaitykite