Juk čia vyko lauktoji ir gražiai išgirtoji klojimo teatrų šventė „Kur Nemuno mėlynas kelias“, pradžią gavusi dar 2006-aisiais ir kas antri metai kviečianti atvykti į Matiešionis mėgėjų teatrų aktorius ir jų vaidinimus vertinančią publiką. Šiemet birštoniečiai sulaukė svečių iš Jonavos rajono, atvyko geri bičiuliai iš Naujosios Ūtos, ir dzūkai nuo Varėnos nepabijojo tolimo kelio. Jono ir Marytės Galinių sodyba – jauki, daili ir erdvi – svetingai priglobė visus, tą šeštadienį panorusius pasimėgauti šmaikščiais „Žaldokynės“ herojų postringavimais, pamąstyti verčiančiais jonaviškių pasakojimais, gerą juoko dozę pažėrusiais ūtiškių ir marcinkoniškių pasirodymais. Ir oras pasitaikė tokiai dienai kaip tik toks – gana vėsus ir be lietaus, nes į klojimą jokiais būdais nebūtų sutilpę tiek žiūrovų, kiek jų tądien buvo Galinių sodyboje, daugeliui teko iš toliau, iš palapinės stebėti spektaklius. Tačiau visiems užteko gardaus ir labai šviežio „Žaldoko“ alaus (saldžios giros skonio), o „Magdutei Paukštytei“ talkinę kaimo gaspadinės tikriausiai pranoko pačios save – sūrių skanumo apsakyti nebuvo galima, tik ragauti ir gardžiuotis tereikėjo.
Ketvirtąjį kartą rengiama klojimų teatro šventė Matiešionyse sulaukė ne tik didžiulio žiūrovų susidomėjimo, bet ir gausios paramos. Klojimo siena, nukabinėta medinėmis lentelėmis su užrašais, skelbė visų, kas pinigais ar darbais prisidėjo prie gražios šventės surengimo, vardus, tačiau didžiausias dėkingumas ir pagarba – vienam idėjos pradininkų, a.a. Juozui Palioniui, visokeriopai rėmusiam kraštiečių sumanymą rengti šventę, padėjusiam suręsti klojimą vaidinimams. Žinoma, ir patys iniciatoriai negaišo veltui laiko. Birštono Vienkiemio kaimo bendruomenė, vadovaujama Vyto Kederio, gavo „Leader“ programos finansavimą projekto „Etnokultūros tradicijų puoselėjimas Birštono savivaldybėje“ įgyvendinimui, kurio dėka buvo skirtos lėšos trijų tradicinių šio krašto švenčių, jų tarpe ir klojimo teatrų, organizavimui. Susidomėjusiųjų renginiu skaičius rodo, kad teatrų šventė Matiešionyse yra populiari ir laukiama, jog ši tradicija tik stiprėja ir nežada užgesti. Tą visiems, susirinkusiems į Galinių sodybą, nuoširdžiai pažadėjo šventės šeimininkai, dovanoję žiūrovams neužmirštamą popietę svetingame ir gražiame panemunės krašte.
