Jonas Kavaliauskas
Tartupio-Mačiuliškių kaime kova dėl kelio, kurio oficialiai nėra, tęsiasi. Šiuo metu diskusijos persikėlė jau į Prienų apylinkės teismą. Trijų sodybų savininkams, kuriems reikalingas privažiavimo kelias, teisme lyg ir atstovauja Nacionalinės žemės tarnybos Prienų ir Birštono skyriaus vedėja Vilma Aleknavičienė. Penkerių metų ginčas iš esmės vyksta dėl specialistų netinkamai atlikto darbo, vykdant žemės reformą, dėl žmonių užsispyrimo ir nenoro priimti visiems tinkamą sprendimą.
Primename, jog prieš penketą metų, pagal Žemėtvarkos instituto paruoštą projektą, privažiavimo kelią prie trijų Tartupio-Mačiuliškių kaimo sodybų N. Ūtos seniūnija jau buvo pradėjusi tiesti. Projektuotojai pasiūlė racionalų sprendimą, kuris nedarkytų nė vieno savininko sklypo, nes kelias turėtų eiti jų pakraščiais. Tokio kelio priežiūra ir eksploatavimas reikalautų mažiau lėšų. Ir tai buvo patvirtinę kelininkai ir kelią eksploatuojantys miškininkai.
Bet tie, kam labiausiai reikia kelio, sustabdė jo tiesimą, ir prasidėjo ilgas, jau penkerius metus besitęsiantis ginčas. Ir visus šiuos metus visi ginčo dalyviai sėkmingai išvykdavo iš savo sodybų ir į jas sugrįždavo. Ir šiuo metu visi važiuoja vieškeliais, kurie prieš penkerius metus turėjo tapti, pagal Žemėtvarkos instituto projektą, keliu.
Bet žemėtvarkininkai užsispyrė ir nutarė, kad kelias link minėtų trijų sodybų turi eiti ne sklypų pakraščiais, o per dviejų savininkų sklypus, nes kadaise vieno sklypo geros valios savininkė leido laikinai važiuoti kaimynams per savo sklypą lauko keliuku.
Žemėtvarkininkų pozicija atrodo keistokai, nes jie, pripažindami, jog minėtas laukkelis nėra įteisintas kaip vietinės reikšmės kelias, paruošė naują projektą, kuriuo bandys jį įteisinti keliu, nors tuo bus pasikėsinta į žmogaus nuosavybę.
Faktai rodo, jog dokumentuose privatizuoto sklypo, per kurį žemėtvarka ir kaimynai nori tiesti privažiavimo prie jų sodybų kelią, jis nėra nurodytas. Tai patvirtina ir sklypo fotonuotraukos.
Kyla pagrįstas klausimas: kodėl Nacionalinės žemės tarnybos specialistai užsispyrė padaryti gerą darbą vieniems būtent kitų sąskaita, nors galima problemą išspręsti taip, kad nė vieno sklypo savininkams nepadarytų nepatogumų?..
Belieka apgailestauti, kad ambicijos neleidžia ieškoti racionalaus sprendimo, nors pozityvaus bendradarbiavimo pavyzdžių yra daug. Ir dar situacija rodo, kad kelias, kuris visiems reikalingas, regis, nėra reikalingas, nes visus šiuos metus minėtų sodybų šeimininkai sėkmingai jas pasiekia ir netgi vykdo komercinę veiklą.
Taigi taip ir norisi sušukti: žmonės atsipeikėkit! Bet ar bus išgirsta?..
Matosi politinis uzsakymas.Gal labai norisi padaryti kompromata,kad seniune supainiojo v.ir pr. interesus,seniuno vieta politikams labai reikalinga ,buves meras prie sio reikalo irgi prisidejes.Ir arkliui aisku ,kad nei vienas is musu nenoretume,kad per kiema eitu kelias ir pastatai liktu skirtingose kelio pusese.
Report
p. Kavaliauskas teisingai nusviete situacija. Gincijamas kelias ,, tikrai buvo ,bet ejo apie 10 m. ivakarus, o po melioracijos -perkeltas i rytine puse. Gincijamo kelio vietoje buvo irengos pievos, ganesi kolukio karves,veliau buvo asmeninis ukis ir buvo darzai, auginamos bulves. Nesuprantu kodel kaimo gyventojai taip verziasi vaziuoti pro pat zmogaus langus. Man ,rodos, k ad irengus kelia link piliakalnio, patenkinti butu visi-ir 3 Tarp.Maciuliskiu kaimo gyventojai ir gyventojai turintys sklpus uz kanalo . PASVARSTYKIME ir gerai PAGALVOKIME irsalin visas ambicijas…
Report
Ponui Kavaliauskui siūlyčiau rimčiau pasidomėti šita situacija, nes man asmeniškai žinomi visai kiti faktai. Ir kelias buvo suplanuotas ne sklypų ribomis o tiesiai per kito žmogaus sklypo vidurį. Apie kelio projaktavima ir planų suderinima N. Ūtos seniųnija ir žemėtvarka nebuvo informavusi gyventojų. Ateičiai siūlyčiau rimčiau pasidomėti ir pasikalbėti su visais kitais normaleis žmonėmis, o ne su V. Vitkauskiene, kurios interesai pastaruoju metu visiškai neaiškūs. Beje norėčiau sužinoti kokia komercinė veikla įmanoma kada nėra kelio?
Report