Be dailininkų buvo ir kitų meno atstovų, kurie džiaugėsi ir skaidrino savo mintis gamtos prieglobstyje. Vienuoliktasis pleneras, pavadintas „Slenkstis“, turintis daug prasmių, daug mistikos, neabejotinai plenero dalyviams suteikė dvasinio peno. Pleneras – tai ne tik tapyba, o kartu ir takelio atšaka tobulėjimo link. Juk taip dirbant komandoje įgyji kūrybinės patirties, patarimų. Taigi, šiais metais jaunasis kuratorius ir vadovas Petras Lincevičius sukvietė ne tik brandaus amžiaus dailininkus, skulptorius, bet ir jaunuosius menininkus. Darbai viliojo prie jų prieiti, pasižiūrėti jų akimis ir vidine nuojauta nuvestų žingsnių per slenkstį.
Charizmatiškasis Liudas Mikalauskas
Liudas Mikalauskas – dainininkas (bosas), Lietuvos muzikų sąjungos narys, Kauno muzikinio teatro solistas, Vytauto Didžiojo muzikos akademijos dėstytojas bei daugelio tarptautinių konkursų laureatas.
Šilavote ant kalvelės sutūpusių buvusių davatkėlių trobelių rimtį sudrumstė charizmatiškojo L. Mikalausko balsas. Jam šį kartą nereikėjo mikrofono, nes dainos, kurios nukėlė į praėjusio šimtmečio laikus, sujudino susirinkusiuosius. Balsas ir dainos trumpam nustūmė pamaldžią ramumą, nutildė paukščių balsus, pušų šnaresį. Kažkas ypatingo, nepakartojamo ir kartu subtilaus susiliejo į visumą, ir nenoromis pats kartu su solistu trauki dainas, kurios daugumai žinomos. O vaidyba, kuri nepakartojamai susijungė su balsu, atrodė kaip visa ko visuma.
Aktorė Kristina Kazakevičiūtė, kaip visada, šarminga ir besišypsodama sugebėjo žiūrovams priminti Justino Marcinkevičiaus ir kitų rašytojų eiles, kurios nematomais saitais sujungė visumą, sklandančią tarp susirinkusiųjų. Ji sugebėjo pavergti melomanus savo emocijomis ir subtilumu.
Plenero dalyvių pristatymas
Pakviestas pristatyti savo globotinius P. Lincevičius, kaip visada, nedaugžodžiaudamas pradėjo pasakoti, kas buvo nuveikta per savaitę, kuri praskriejo it akimirka. Jo globojami buvo: Aušra Andziulytė (tapytoja), Rimantė Butkuvė (tautodailininkė), Kristina Jatautaitė (tapytoja), Simona Lukoševičiūtė (tapytoja), Remigijus Treigys (fotomenininkas), Arvydas Palevičius (tapytojas), Eimutis Markūnas (vitražistas, tapytojas), Sigitas Straigis (skulptorius), Artūras Mitinas (tapytojas) ir pirmą kartą atvykusieji Akvilė Poškutė (tapytoja), Eglė Butkutė (tapytoja) ir Linas Jurčiukonis (tapytojas)
Petras įvykių seką pradėjo atbuline tvarka. Jį ypač džiugino ypatingas darbas, skirtas Baltijos kelio įamžinimui, tai, kad buvo atnaujinta 12 kryžių. Be to, kaip pasidžiaugė jis, septynetas sveikuolių iš „Versmenės“ it uraganas sutvarkė Lietuvos partizanų amžino poilsio vietą Šilavoto kapinėse ir paruošė memorialinius paminklus dažymui.
Jie, menininkai, juos nudažė baltais dažais, kurie dabar lauks sekančios restauracijos. Plenero metu, kurį rėmė Kultūros ministerija, menininkai ne tik tapė, restauravo kryžius, bet atrado laiko pakeliauti Nemunu, virti ir suragauti žuvienę, ilgai vakaroti, dainuoti, groti. Juos aplankiusieji penki galbūt būsimi menininkai Vaiva, Živilė, Ignas, Darius ir Marius įnešė vaikiško žavesio ir pasisėmė patirties. O jų tapyti darbai buvo patalpinti šalia profesionalų kūrinių. Be abejo, buvo ir A. Vilpišausko visų plenero dalyvių fotosesija, kalbėjusi už save, nes atviri žvilgsniai ir meniškos sielos joje atspindėjo kiekvieno asmenybę. Ne kartą pabuvęs tarp menininkų, Alfonsas išbandė ir savo meninius gabumus. Pasirodo – tapyti ir jis gali! O skulptorius S. Straigys, kurio darbai puošia Davatkyno prieigas, šį kartą nustebino juodos saulės skulptūra, kuri, kaip sakė autorius, turi sąsajas su Baltijos keliu ir juodąja praeitimi. Jis sakė: „Jei nebūtų Baltijos kelio, nebūtų ir Davatkyno“.
Taigi, duoklė žiūrovui atiduota, o menininkai, pasisėmę didžiulius užtaisus energijos, grįš į kasdienybę. Vieniems ji bus gyvenimas buvusiu pleneru, kitiems griuvimas į mokslus, o dar kitiems, dar neišvykus, ilgesio ir prisiminimų knygą privers papildyti visiškai naujų darbų bagažu. Juk tuo gyvenimas ir gražus, kad kiekviena diena, atnešusi svaigius potyrius, menininkui suteikia galimybę naujų ir nepatirtų meninių gebėjimų išbandymams ir keliams į atradimų labirintus.
Vilija Čiapaitė
