Keičiasi piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams skyrimo tvarka

Pranešimas spaudai

Įstatymo pakeitimo tikslas siekti piniginės socialinės paramos taiklumo ir veiksmingumo,suteikti daugiau teisių savivaldybių administracijai priimant sprendimus dėl piniginės socialinės paramos teikimo,aktyvinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos įgyvendinimą. Sudaryti sąlygas didinti nepasiturinčių gyventojų integraciją į darbo rinką,sumažinti ilgalaikę priklausomybę nuo piniginės socialinės paramos sistemos,mažinti  piktnaudžiavimo parama galimybes, išspręsti įstatymo nuostatų praktinio įgyvendinimo problemas.
Papildomai skiriama 50 procentų dydžio socialinė pašalpa 6 mėnesius asmenims, kurie ne trumpiau kaip 12 mėnesių buvo įsiregistravę teritorinėje darbo biržoje, nevertinant laikotarpio, per kurį jie dalyvavo aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse ir dirbo viešuosius darbus
Iki šiol socialinė pašalpa papildomai buvo mokama tik asmenims, auginantiems vaikus
Sugriežtinamas piniginės socialinės paramos teikimas darbingo amžiaus darbingiems darbo biržoje registruotiems asmenims, kurie atsisako jiems siūlomo darbo ar pažeidžia darbo biržos reikalavimus:
Piniginė socialinė parama neteikiama, jei šios paramos gavėjas nutraukė registraciją teritorinėje darbo biržoje savo noru arba registracija teritorinėje darbo biržoje jam buvo nutraukta, pakartotinai piniginė socialinė parama skiriama, jei asmuo ne trumpiau kaip 3 mėnesius registruojasi darbo biržoje (21 str.11 d.) savivaldybės administracijai suteikiama teisė  (23 str. 3 dalies 9 punktas), įvertinus asmens gyvenimo sąlygas,  skirti socialinę pašalpą ir kompensacijas, kai piniginė socialinė parama neskiriama dėl registracijos darbo biržoje nutraukimo (21 str. 11 d. nustatytu atveju)
Sutrumpinamas įstatymu nustatytas socialinės pašalpos gavimo laikotarpis (buvo nuo 36 mėn.), nuo kurio ši pašalpa pradedama proporcingai mažinti darbingo amžiaus darbingiems, bet nedirbantiems asmenims, išskyrus socialinę pašalpą vaikams :
1) kai socialinė pašalpa mokama 12 – 24 mėn., socialinės pašalpos dydis mažinamas 20 procentų
2) kai socialinė pašalpa mokama nuo  24 – 36 mėn. – mažinamas 30 procentų
3) kai socialinė pašalpa mokama nuo 36 – 48 mėn. – mažinamas 40 procentų
4) kai socialinė pašalpa mokama nuo 48 – 60 mėn. – mažinamas 50 procentų
5) gavusiems (gavusiam) socialinę pašalpą ilgiau kaip 60 mėnesių –  socialinė pašalpa 24 mėnesius neskiriama (išskyrus socialinę pašalpą vaikams)
Socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpis skaičiuojamas nuo šio įstatymo įsigaliojimo – 2013 m. birželio 1d. 
Jeigu asmenys dirbo (taip pat savarankiškai dirbo) 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius, numatyti socialinės pašalpos mokėjimo laikotarpiai pradedami skaičiuoti iš naujo.
Numatyta pasitelkti visuomenei naudingai veiklai darbingus nedirbančius ar dirbančius (taip pat vykdančius savarankišką veiklą), atsižvelgiant į jų darbo laiko ar veiklos trukmę, darbingo amžiaus paramos gavėjus, gaunančius piniginę socialinę paramą, nepriklausomai nuo šios paramos gavimo trukmės
Į bendrai gyvenančių asmenų  (tėvų šeimos) sudėtį turi būti įskaitomi ne tik nedirbantys, bet ir dirbantys nesusituokę  ir savo vaikų neauginantys pilnamečiai vaikai iki 24 metų, kurie mokosi mokykloje (pagal bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą) arba studijuoja aukštojoje mokykloje, jei per mėnesį jų gaunamos pajamos yra mažesnės kaip 1 valstybės remiamų pajamų dydis
Nustatyti atskiri turto vertės normatyvai kilnojamajam turtui ir piniginėms lėšoms, kad asmenys, turintys piniginių lėšų, kuriomis gali disponuoti, nesikreiptų piniginės socialinės paramos.
Savivaldybių administracijai suteikiama teisė įvertinus realią šeimos situaciją priimti šiuos sprendimus (23 str. 2 d. 7 ir 8 p., 10 d.)  :
6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu asmens turimų piniginių lėšų dydis viršija įstatymu nustatytą piniginių lėšų normatyvą;
6 mėnesius neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu asmenys perleido nuosavybėn kitam asmeniui turtą ir, kreipdamiesi dėl piniginės socialinės paramos, prašyme-paraiškoje nenurodė gautų piniginių lėšų ar už jas įsigyto naujo turto;
12 mėnesių neteikti piniginės socialinės paramos, jeigu asmenys teikimo laikotarpiu nuosavybės teise įgijo privalomą registruoti turtą, kurio vertė didesnė kaip piniginių lėšų normatyvas, arba turimą privalomą registruoti turtą perleido nuosavybėn kitam asmeniui už lėšų sumą, mažesnę kaip pusė šio turto vertės.
skirti socialinę pašalpą, kai asmuo atitinka įstatyme nustatytus reikalavimus, tačiau jo pajamos ne daugiau kaip 20 proc. viršija valstybės remiamų pajamų dydį (350 Lt +70 Lt =420 Lt) :
– vienam asmeniui ar dviem bendrai gyvenantiems asmenims – 25 proc. VRP dydžio
– trims ir keturiems bendrai gyvenantiems asmenims – 50 proc. VRP dydžio
– penkiems ir daugiau  bendrai gyvenančių asmenų – 70 proc. VRP dydžio
skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją asmenims, jeigu jie yra deklaravę gyvenamąją vietą būste, kuris nėra įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos, pvz., sodo namelyje, ar atskira gyvenamoji patalpa, kai bendraturčių nuosavybės teisės dalys nėra nustatytos
nemažinti socialinės pašalpos dydžio (10 str. 2 d. 1–5 p.), jeigu Lietuvos teritorinė darbo birža ar kitos valstybės valstybinė įdarbinimo tarnyba socialinės pašalpos teikimo laikotarpiu nepasiūlė darbo arba nepasiūlė dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse
spręsti dėl piniginės socialinės paramos teikimo nutraukimo 6 mėnesiams savarankiškai dirbantiems asmenims, kurie per nustatytą paramos teikimo laikotarpį iš vykdomos veiklos nurodo mažesnes kaip MMA vidutines pajamas per mėnesį.
Šiuo atveju socialinė pašalpa gali būti skiriama vaikams.
● neteikti kompensacijų ar nutraukti jų teikimą, jeigu bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo deklaruoja gyvenamąją vietą būste arba jį išsinuomoja, bet jame faktiškai negyvena
Įgyvendinant LRV 2013 m. veiklos prioritetą energetinio efektyvumo didinimo kryptyje – plėtoti visuotinę daugiabučių namų renovaciją
Griežtinamos būsto šildymo išlaidų kompensacijų teikimo sąlygos asmenims, atsisakiusiems dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl valstybės ir (ar) savivaldybės remiamo daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimo:
● artimiausią šildymo sezoną mažinti šildymo išlaidų kompensaciją 50 procentų;
●nuo kito šildymo sezono kompensacijos nebeteikti iki pasibaigs  namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinimas, bet neilgiau kaip 3 metus (įskaitant ir atvejus, kai modernizavimo projekto įgyvendinimas nebuvo pradėtas).
Savivaldybės administracijai suteikiama teisė (23 str. 3 d. 8 punktas), įvertinus asmens gyvenimo sąlygas,  skirti būsto šildymo išlaidų kompensaciją,  jeigu daugiabučio namo buto savininkas  atsisako ir nedalyvauja daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto įgyvendinime.