Europos Komisija (EK) pritarė Žemės ūkio ministerijos pateiktiems Lietuvos žemės ūkio ir
kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) keitimams. Pokyčiais siekiama sustiprinti
ūkių atsparumą, padidinti sektoriaus konkurencingumą ir sumažinti administracinę naštą
ūkininkams bei kitiems paramos gavėjams.
Bus remiamos tvarios drėkinimo sistemos
EK pritarė siūlymui remti investicijas ūkiuose į tvarias drėkinimo sistemas, naudojančias paviršinį
ir požeminį vandenį (iki šiol buvo remiamos tik lietaus vandenį naudojančios drėkinimo sistemos).
Tokios investicijos bus finansuojamos pagal intervencines priemones „Investicijos į žemės ūkio
valdas“, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Labai smulkių ūkių plėtra“. Projektams bus taikomi
papildomi reikalavimai įrengti vandens sunaudojimo matavimo sistemas, atlikti poveikio aplinkai
vertinimą arba kitais Lietuvos įstatymuose numatytais būdais užtikrinti, kad investicijos nepadarys
neigiamo poveikio vandens telkinių būklei. Šis sprendimas yra svarbus siekiant išsaugoti
gamybinius ūkių pajėgumus ir stiprinant jų atsparumą, mažinant rizikas dėl sausrų bei kitų
ekstremalių reiškinių.
Didesnė parama investicijoms į bioekonomikos verslus
Didelėms žemės ūkio produktų perdirbimo įmonėms paramos intensyvumas didinamas nuo esamų
20 proc. iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų. Tai leis efektyviau modernizuoti technologijas,
plėsti gamybą ir stiprinti vietinės gamybos grandines, reaguojant į brangstančias investicijas ir
mažėjantį įmonių likvidumą.
Didinamas paramos intensyvumas apsaugai nuo plėšrūnų
Paramos intensyvumas priemonėje „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“
didinamas iki 90 proc. (vietoje ankstesnių 65 proc.). Šis pokytis leis ūkiams efektyviau saugoti
gyvulius nuo vilkų daromos žalos.
Gerinamos paramos sąlygos trumposioms maisto tiekimo grandinėms ir žemės ūkio
kooperatyvams
Bus remiami trumpųjų grandinių projektai, kuriuos įgyvendina žemės ūkio kooperatyvai, taip dar
labiau skatinamas žemės ūkio subjektų bendradarbiavimas ir didinamas sektoriaus
konkurencingumas. Siekiant mažinti administracinę naštą nebereikės jungtinės veiklos sutarties, kai
paraišką teiks žemės ūkio kooperatyvas, nes projekto partneriais bus laikomi kooperatyvo nariai.
EK patvirtino, kad trumposios grandinės galės tiekti ne tik ūkininkų užaugintus žemės ūkio
produktus, patenkančius į sutarties dėl ES steigimo I priedą, bet ir nepatenkančius į jį (pvz., duona,
uogienės, sultiniai, koldūnai). Tokioms investicijoms bus taikomi nereikšmingai (de minimis)
pagalbai apribojimai. EK pritarė paramos intensyvumo didinimui, kai trumpųjų tiekimo grandinių
projektą įgyvendina jaunieji (80 proc.) ir smulkieji ūkininkai (85 proc.).
Didinamos išmokos
EK pritarė siūlymui nuo 2026 m. didinti išmokas už pievas „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties
žemėje ir už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų:
už „Natura 2000“ daugiametes pievas: nuo 76 iki 92 Eur/ha;
už „Natura 2000“ pievas iki 5 metų: nuo 61 iki 88 Eur/ha;
už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų: nuo 74 iki 102 Eur/ha.
Tokiu būdu siekiama paskatinti ūkininkus išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti pievas minėtose
teritorijose.
EK taip pat pritarė siūlymui nuo 2026 m. didinti išmokas už nykstančių vietinių veislių gyvulių ir paukščių laikymą, siekiant skatinti ūkininkus laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius, naminius paukščius ir bites, kurioms gresia išnykimas:
už žemaitukus ir stambiuosius žemaitukus – nuo 302 iki 341 Eur (+12,9 proc.);
už Lietuvos sunkiuosius arklius – nuo 231 iki 311 Eur (+34,6 proc.);
už Lietuvos šėmuosius galvijus – nuo 309 iki 692 Eur (+83,2 proc.);
už baltnugarius galvijus – didėja nuo 378 iki 732 Eur (+136,6 %)
už juodmargius galvijus – nuo 291 iki 395 Eur (+35,7 proc.);
už žaluosius galvijus – nuo 410 iki 599 Eur (+46,1 proc.);
už baltąsias kiaules – nuo 1269 iki 1700 Eur (+33,9 proc.);
už vietines kiaules – nuo 2088 iki 2769 Eur (+32,6 proc.);
už šiurkščiavilnes avis – nuo 1390 iki 1496 Eur (+7,6 proc.);
už juodgalves avis – nuo 974 iki 1020 Eur (+4,7 proc.);
už vištines žąsis – nuo 2306 iki 2394 Eur (+3,8 proc.);
už Lietuvos tamsiąsias bites – nuo 177 iki 269 Eur šeimai (+51,9 proc.)
Bus taikomas supaprastintas išlaidų apmokėjimas
Siekiant mažinti administracinę naštą pareiškėjams vykdant pirkimus, priemonėje „Negamybinės
investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“
bus taikomi fiksuotieji vieneto įkainiai:
Pievų ir šlapynių, patenkančių į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos
ministerijos nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų
sluoksnį, atkūrimas, sutvarkymas – 3 124,31 Eur/ha (be PVM);
Naujos ganyklų tvoros – 61,26 Eur/m (be PVM);
Elektrinis piemuo – 2,82 Eur/m (be PVM);
Priemonėje „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“
bitininkystės inventoriui (medsukiams, aviliams, oksalo rūgšties garintuvui, bityno stebėjimo
įrangai, atakiavimo stalams, vaško lydytuvui ir kt.) taip pat bus taikomi fiksuotieji vieneto
įkainiai.
Mažinama perteklinė administracinė našta miškų priemonėse
Tikslinamos SP priemonės, ,,Miško veisimas ir atkūrimas“ ir ,,Miško priežiūra ir apsauga“
nenurodant Strateginiame plane konkrečios pažeistų medžių procentinės dalies. Šie reikalavimai
bus detalizuojami įgyvendinimo taisyklėse.
Lėšų perskirstymas tarp intervencinių priemonių
Intervencinės priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ biudžetas
didinamas daugiau nei 3,9 mln. Eur, perskirstant lėšas iš intervencinės priemonės „Parama
„Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ nepanaudotų lėšų.
Produktų rodiklių ir finansavimo koregavimas kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos
ariamojoje žemėje“ veikloms
Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, įvestus palengvinimus teisiniame BŽŪP
reguliavime (2024 m. reikalavimas dalį ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ir
objektams buvo palengvintas, o nuo 2025 m. – visai panaikintas), taip pat įvertinus, kad pagal
veiklas „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“,
„Daugiamečių žolių juostos“ 2024 m. ir 2025 m. deklaruoti plotai buvo ženkliai mažesni, lyginant
su SP suplanuotais plotais, pritarta siūlymui minėtoms veikloms kasmet nuo 2025 metų sumažinti
siekiamus produkto rodiklius (plotus, ha) ir atitinkamai sumažinti finansines lėšas. Susidariusį likutį
(18,4 mln. Eur) perkelti į veiklą „Augalų kaita“, nes 2024–2025 metais deklaruoti plotai pagal šią
veiklą ženkliai viršijo suplanuotus pagal SP (135–143 proc.).
Pritarta nuostatoms dėl pievų persėjimo
Ekologinių sistemų „Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas
pievomis“, „Ariamosios žemės keitimas pievomis, jų išlaikymas ir priežiūra“ reikalavimuose
nustatyta, kad pirmaisiais įsipareigojimų laikotarpio metais užsėjus/įsėjus žolinius augalus ar jų
mišinius („Ariamųjų durpžemių keitimas pievomis“, „Eroduotos žemės keitimas pievomis“ – arba
leidus augalijai įsikurti natūraliai), antraisiais−penktaisiais metais pievų arimas ir persėjimas
draudžiamas. Tačiau įkurtos pievos ne visuomet sudygsta bei auga vienodu intensyvumu dėl
gamtinių ir klimatinių sąlygų. Siekiant plėsti ir išlaikyti didelės gamtinės vertės pievas, nuo šiol
dalyvaujant minėtose ekologinėse sistemose bus galima nesudygusius, išnykusius ar išretėjusius
įkurtų pievų plotus persėti
EK nepritarė Lietuvos siūlymui sušvelninti augalų kaitos reikalavimus kukurūzamsEK nepritarė siūlymui sušvelninti GAAB 7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje“ reikalavimus kukurūzų
augintojams, nes siūloma išimtis neatitinka ES teisės aktuose nustatytų kriterijų. Pasak Komisijos,
vėlyvas derliaus nuėmimas nėra pakankamas argumentas keisti GAAB 7 standartą.
Siūloma
Integruotos kenksmingųjų organizmų kontrolės (IKOK) gairių taikymo praktika yra netinkama
pakeisti pasėlių kaitos reikalavimo, nes šios priemonės atlieka skirtingas funkcijas: pasėlių kaitos
tikslas – dirvožemio potencialo išsaugojimas, o IKOK – augalų apsauga. Lietuva, įvertinusi EK
pastabas, laikinai atsisako siūlymo ir atliks detalesnę analizę.
Pritarta ir kitiems pakeitimams
Intervencinėje priemonėje ,,Konsultavimo paslaugos“ nustatyti nauji atrankos kriterijai
konsultavimo paslaugų gavėjams, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir (ar) ūkio ekonominį dydį, todėl
šiomis naujomis nuostatomis taip pat papildomas ir Strateginis planas.
Atsižvelgus į faktinius rezultatus ir planavimo netikslumus, peržiūrėti bei pakoreguoti ekologinio
ūkininkavimo, kraštovaizdžio išsaugojimo ir žemės ūkio skaitmeninimo rezultatų rodikliai.