Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacija 2016-uosius yra paskelbusi tarptautiniais ankštinių kultūrų metais. Siekdama atkreipti pasaulio dėmesį į tai, kad ankštinius augalus valgyti ypač sveika, o auginti – ekologiška, įmonė „Agrosfera“ liepos 14 d. Kėdainių rajone, Algimanto Kižausko ūkyje, surengė šventę, kurioje ūkininkams suteikė progą ne tik pasisemti žinių, susipažinti su inovatyviais sprendimais ūkininkavimo srityje, bet ir apžiūrėti demonstruojamą ūkio techniką.
Pirmą kartą Lietuvoje vykusioje Tarptautinėje ankštinių kultūrų šventėje dalyvavo Asociacija Lietuvos kredito unijos (ALKU) kartu su Lietuvos centrine kredito unijos komanda, kuriai vadovavo pardavimų departamento direktorė Vitalija Bublytė.
„Pastebime tendenciją, kad pastaruoju metu ankštinių kultūrų auginimas Lietuvoje yra ekonomiškai efektyvesnis, o mūsų šalis tampa konkurencinga ankštinių kultūrų eksportuotoja pasaulio mastu. Džiaugiamės, kad tapome šios šventės partneriais ir tikimės tolimesnio bendradarbiavimo ateityje plečiant ankštinių kultūrų rinkos galimybes ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje“, – sakė ALKU valdybos pirmininkas Ramūnas Stonkus.
Renginyje taip pat dalyvavo Panevėžio ir Biržų kredito unijų atstovai. Panevėžio kredito unijai atstovavo valdybos pirmininkas ir administracijos vadovas Kazimieras Antanynas bei paskolų skyriaus vadovė Lina Stapulionienė, Biržų kredito uniją šventėje reprezentavo administracijos vadovė Aušrinė Poškienė. Šventės metu surengtas labdaros aukcionas Kėdainių vaikų namams. Siekdama prisidėti prie gražios iniciatyvos, aukcionui prizą įsteigė Egidijaus Žaltausko vadovaujama Kėdainių krašto kredito unija.
Pasveikinti ūkininkų ir pasidžiaugti pasiektais Lietuvos ankštinių kultūrų augintojų rezultatais atvyko žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė ir Kėdainių rajono savivaldybės meras Saulius Grinkevičius. Sulaukta svečių iš Vokietijos, Latvijos, Lenkijos, Ispanijos, Egipto, taip pat sveikinimų iš Indijos.
Pasak organizatorių, šiemet Lietuvoje laukiama rekordinio, daugiau nei pusės milijono tonų ankštinių augalų derliaus. Pastaruoju metu plečiasi šių kultūrų auginimo plotai, tai lemia ir paklausa, ir pasikeitusi Europos Sąjungos bendroji žemės ūkio politika. Norėdami gauti tiesioginę išmoką, augintojai privalo vykdyti žalinimo (vykdyti klimatui ir aplinkai naudingą žemės ūkio veiklą) reikalavimus, o žirnių auginimas tam kuo puikiausiai tinka.
Remiantis žirnių pasėlių plotų statistikos duomenimis, pastebima, kad 2014 m. šalyje buvo deklaruota 41 tūkst. ha, 2015 m. – 79 tūkst. ha, o 2016 m. – net 154 tūkst. ha žirnių. Daugiausiai šių baltyminių kultūrų deklaruota tradiciniuose grūdų auginimo rajonuose: Raseinių, Biržų, Panevėžio, Radviliškio rajonų savivaldybėse.
