Vilija Čiapaitė
Kaziuko mugė – tai kermošius, kurio ištakos siekia net XVI amžių. Keičiantis laikmečiams, ji tarsi išvešėjo, išaugo. Dabar tokie kermošiai kermošėliai (mugės) pasklido po Lietuvos miestus miestelius, kaimus kaimelius. Jos vyksta net mokyklose! Be abejo, mugės dažniausiai rengiamos artimiausią sekmadienį iki Šv. Kazimiero dienos, kovo 4-osios.
Kaziuko mugė Prienuose
Jau nuo ankstyvo ryto Prienų kultūros ir laisvalaikio centras šurmuliavo nuo amatininkų, prekeivių, konditerių, menininkų gausos. Jau prie įėjimo prekeiviai siūlė prekes, o daugelis, kas su krepšeliu, kas su pintine sustodavo prie prekystalių ir žvalgėsi, ką įsigyti būsimam Velykų, o gal kasdieniniam stalui. Juk nosį kutenantys rūkytų lašinukų, dešrų rinkelių ir kitokių mėsos gaminių kvapai, traukte traukė prieiti ir įsigyti. Šaunūs prekeiviai net paskanauti siūlė, mat niekas nenori katės maiše pirkti!
Jau vos įėjus į kultūros centro fojė ir išgirdus jaunųjų muzikantų muzikavimą susivoki, jog surengta puiki atmosfera ne tik apsipirkimui (piniginės palengvinimui) ir krepšio pripildymui, bet ir pasiklausymui. Čia, pirmame aukšte, ir mėsos gaminiai, ir konditeriniai gardumynai netyčiomis, o gal tyčiomis privertė praverti piniginę. Sakoma, jei per kermošių nusipirksi širdelės formos gardumyną, tavęs lauks dideliausia sėkmė, o jei dar jį suvalgysi – tavo svajonės pildysis. Taigi ieškojau to kepinio širdutės formos pilna seilių burna… neradau… o gal tiesiog pražiūrėjau.
Pakilau į antrąjį aukštą. Čia įvairūs gaminiai, paveikslai, bižuterija, rankų darbo muilai, virtuvei reikalingi aksesuarai, iš storų lino siūlų išnertos rankinės, iš spalvotų siūlų spalvingi margučiai besiruošiantiems Velykų šventei ir kitokie dirbiniai tiesiog džiugino akį ir sielą. Dar tolėliau rankų darbo kosmetika, kurios nerasi jokiuose prekybos centruose, naminė kepta duonelė, saldumynai. Viskas taip susipynę, jog galėjai be vargo įsigyti visko čia ir dabar, beje, ir net be jokių antkainių.
Erdvės, pripildytos muzikos ir šurmulio, parodė, jog pirmas blynas neprisvilo ir rankų darbo gaminių kūrėjų iš visos šalies mugė tikrai pavyko. Mat, kai kurie prekeiviai net nesibaigus mugei jau nebeturėjo ką parduoti.
Vis tik pasigedau tų gražuolių verbų, kurios tarsi Šv. Velykų pranašai buvo vos keliose vietose, tačiau juk tai pirmoji Kaziuko mugė, kitąmet jų tikrai bus daugiau!
Tad galiu teigti – Prienų Kaziuko mugė, kuri pirmą kartą subūrė iš visos Lietuvos prekybininkus, amatininkus, menininkus, tikrai pavyko ir, reikia tikėtis, jog bus tikrai ne vienintelė. Juk smagu susitikti pažįstamus su pilnu krepšiu pirkinių ir džiaugtis, kad nereikia vykti tolėliau.
