Vilija Čiapaitė
Sekmadienio diena žadėjo visko po truputį: lietų, saulę, vėją. Tačiau Birštone visada galima atrasti vietą, kurioje jautiesi jaukiai – tarsi apglėbtas šiltų, raminančių rankų. Čia gali stebėti už lango tekančias Nemuno bangeles, linguojančias bebaigiančias žydėti akacijas ir pabūti su savo mintimis.
Tai – kavinė-ledainė „Vasara Birštone“. Ji jau iš tolo matosi, permatoma ir tuo pačiu kviečianti, jauki.
Užsukome ten po pirmojo smaližiavimo – paragavome ledų. Galiu patikinti: čia jie išties ypatingi. Nori saldžių – prašom, su uogomis – taip pat. Be laktozės? Yra. Netgi su Himalajų druska! Visi skoniai nesuminėtini, bet žinau viena – šie ledai tikri, sodrūs ir nepamirštami.
Po desertų nutarėme papietauti. Mano pasirinkimas – portugališkas jautienos troškinys. Kol laukiau užsakymo, gurkšnojau espreso kavą, stebėjau ateinančius svečius, kurie akivaizdžiai žinojo, kad čia ras išskirtinių patiekalų. Juk jau ne kartą girdėjau pagyras apie šią virtuvę, tad daugumos klientų atėjimas tai liudijo…
Ir štai – troškinys prieš mane. Nuostabi skonių puokštė: sultinga jautiena, daržovės, subtiliai parinkti prieskoniai. Kiekvienas kąsnis alsavo meile. Rodės, tai paprastas patiekalas, tačiau niekur kitur dar nejaučiau tokios nuoširdžios, šiltos energijos, kuri lydėtų kiekvieną šaukštą.
Sočiai pavalgiusi pagalvojau, jog ši vieta – ne tik skonių oazė, bet ir dar kažko, neapčiuopiamo, malonaus. Pagaliau suvokiau, jog tai vieta, kur maistas gaminamas su meile, ir tai juntama. Štai, dėl ko čia norisi sugrįžti.
