Vilija Čiapaitė
Kai kavinės-ledainės „Vasara Birštone“ savininkė Gerda kreipėsi į šalia statomo namo architektą, šis pasiūlė pasikalbėti su Egidijumi Kasakaičiu. Taip ir prasidėjo pažintis, o kartu gimė įdomus pasakojimas apie tai, kaip atsinaujino kavinė-ledainė „Vasara Birštone“.
Iš pradžių Gerdos sumanymas buvo kuklus: tik terasinės grindys, kur būtų prekiaujama ledais, arbata, kava. Bet Egidijus, pažvelgęs į pastatą, pajuto, kad jame slypi kur kas daugiau. „Pamatęs tą architektūrą, iškart supratau – ji unikali, vertinga, būdinga kurortams“, – pasakoja jis. Jo nuomone, investuoti tik dėl kelių vasaros mėnesių būtų buvę neracionalu, todėl jis pasiūlė sprendimą, kaip prailginti sezoną, kad vieta veiktų beveik ištisus metus, taip prailginat rudenį bei paankstinat pavasarį.
Didžiausias iššūkis buvo išlaikyti balansą tarp autentikos ir funkcionalumo. „Pastatas nebuvo avarinės būklės, bet labai nusidėvėjęs, vizualiai nepatrauklus“, – pasakojo architektas. Tačiau jo siekis buvo aiškus: nesunaikinti to, kas vertinga, o papildyti, praturtinti, moderniai interpretuoti. Sprendimas – racionali, šiuolaikiška architektūra, panaudojant natūralias medžiagas: medį, stiklą. „Norėjome, kad jis atrodytų lengvas, skaidrus, tarsi nepaliestas – nuogas, ir kad pats save eksponuotų“, – aiškina Egidijus.
Svarbus buvo ir kontekstas – šalia augančios pušys, akacijos, senesnės nei pats pastatas. Norėta jų nepažeisti, o integruoti. Tad kavinė – ledainė „Vasara Birštone“ tapo tarsi architektūriniu dialogu su gamta: nuo miesto pusės matomas pastato senasis siluetas, o nuo Nemuno – atsiveria miesto vaizdas. Tai – sąmoningas pasirinkimas.
Gerdai pradžioje buvo pasiūlyti keli projektų variantai. Jos vizija iš pradžių buvo kuklesnė, bet, pamačiusi galimybes ir įvertinusi idėjų potencialą, po ilgų svarstymų pasirinko ilgaamžiškesnį sprendimą. Tiesa, kelias nebuvo lengvas. Rangovai kartais atsisakydavo dirbti, kai kurie sprendimai statybos eigoje keitėsi, vyko nuolatinės derybos ir kompromisų paieškos. Tačiau Gerda, kaip prisimena architektas, pasižymėjo užsispyrimu ir reiklia vizija – tai padėjo išjudinti procesus.
Nors pastato vidaus įrengimu rūpinosi kiti specialistai, Egidijus sako, kad ši patirtis jam buvo labai svarbi. Jis dirba miesto planavimo srityje, bet tokie unikalūs, kontekstu alsuojantys pastatai jam teikia ypatingą džiaugsmą. Iš pokalbio supratau, kad tokie projektai jam – tarsi architektūrinės miniatiūros, kuriose telpa ir istorija, ir šiandiena.
Kavinė-ledainė „Vasara Birštone“ šiandien – ne tik atgimusi, bet ir įsiliejusi į miesto bei gamtos audinį: skaidri, šiuolaikiška, kviečianti įsiklausyti į laiką, erdvę ir architektūrą.
