Kašonių bibliotekos kiemelyje pražydo paparčio žiedas

Joninės – viena gražiausių ir įspūdingiausių vasaros švenčių, lydima burtų ir apeigų. Sako, jog Joninių naktį pražysta papartis, o ugnis, vanduo ir ąžuolas skleidžia paslaptingus garsus ir tartum nuo pagonybės laikų kviečia susirinkti į vieną būrį. Tad penktadienio vakarą ir į Kašonių bibliotekos kiemelį pro puošnų Jo­ni­nėms pa­ruoš­tą „bro­mą“, žy­din­tį gė­lė­mis ir beržų vai­ni­ku, rinko­si Kašonių kai­mo gy­ven­to­jai, bend­ruo­me­nės na­riai, Jiezno seniūnas Algis Bartusevičius, sve­čiai, Jiezno kul­tū­ros ir laisvalaikio cent­ro kapela ir folklorinis ansamblis, vadovaujamas Ingridos Valentienės.

Bend­ruo­me­nės pirmininkas Dalius Kabašinskas pasveikino visus gausiai susirinkusius į šventę ir at­si­dė­ko­da­mas ak­ty­viems bend­ruo­me­nės na­riams už veik­lą, ap­do­va­no­jo pa­dė­kos raš­tais bū­rį kašoniškių. Bet gra­žiau­si žo­džiai ir svei­ki­ni­mai bei Jiezno kul­tū­ros ir laisvalaikio cent­ro kapelos ir folklorinio ansamblio melodijos bu­vo skir­ta, žinoma, Jo­nams ir Ja­ni­noms. Smagus koncertas išjudino visus kašoniškius.

Po kon­cer­to tęsėsi kitos links­my­bės: šo­kiai, at­rak­cio­nai, žai­di­mai. Šventės dalyviai turėjo progą   išbandyti jėgas įvairiose rungtyse ir estafetėse. Didelio susidomėjimo sulaukė svarmens kilnojimas – stipriausias buvo Dainius Taraškevičius. Na, o virvės traukimas – kaip visada – buvo sutiktas didžiausiomis emocijomis. Ši rungtis jau tradicinė, joje varžosi ir moterys. Laimėtojus bendruomenės pirmininkas apdovanojo.

Gausus merginų ir moterų būrys dalyvavo vainikų pynimo konkurse. Gražiausią vainiką nupynė Ramutė Dumalakienė. Vainikų pynėjas savo pagamintais suvenyrais apdovanojo liaudies meistrė Laimutė Butkienė.

Vaikams nuobodžiauti ir liūdėti taip pat nebuvo kada: atvykusi pelytė Minė jiems sugalvojo įdomių rungčių, žaidimų. Daug linksmų emocijų mažiesiems suteikė šokinėjimas ant didžiulio spalvingo batuto.

Kokios gi Joninės be paparčio žiedo?.. Į paieškas įsitraukė dauguma dalyvių, tačiau surasti pasisekė tik vienam. O jei kas no­rė­jo pa­sė­dė­ti, pa­si­kal­bė­ti, ant stalo kvepėjo naminė gira.

Lau­žas lieps­nojo, mu­zi­kos garsai ir dai­nos ki­lo aukš­tyn į dan­gų. Trum­piau­sia me­tų nak­tis prabėgo la­bai grei­tai…

Danutė Bajorienė