Liepos 17 dieną Kašonių bibliotekoje vyko jau ketvirta psichologės Violetos Puišienės paskaita ,,Alkoholiko vaikas“. Tai nepatogi tema, nes susijusi su tabu, kurio šventai laikomasi didžiojoje daugumoje šeimų, turinčių bėdų su alkoholiu. Tačiau statistika tvirtina, kad nemaža dalis mūsų dabartinės visuomenės narių yra suaugę alkoholikų vaikai, turintys ir potrauminių pokario bei sovietmečio kompleksų. Kaip tai pasireiškia mūsų psichikoje ir kasdieniame gyvenime, kaip lemia mūsų savijautą, santykius, pasirinkimus, pasiekimus?
Pasaulio sveikatos organizacijos užsakymu atlikto tyrimo ,,Neigiama vaikystės patirtis” duomenimis, apklausus 1636 19‒21 metų studentus iš 11-os skirtingų valstybinių aukštųjų mokyklų paaiškėjo, kad 18,9 proc. vyrų ir 29,1 proc. moterų gyveno šeimose, kuriose buvo priklausomų nuo alkoholio ar narkotikus vartojančių asmenų. Dar nesame suvokę, kokiu mastu alkoholizmo paplitimas ir jį lydinčios pasekmės palietė dabartinės Lietuvos visuomenės dvasią. Juk priklausomybę nuo alkoholio turintis asmuo paveikia visus šeimos narius, ir tas poveikis išlieka ilgam, gal net visam gyvenimui. Suaugusieji alkoholikų vaikai – tai žmonės, užaugę šeimose, kur bent vienas iš suaugusiųjų (dažniausiai tėvas, motina, patėvis, pamotė, kiti artimi tėvus pakeitę asmenys) buvo alkoholikas. Šie vaikai užaugo tarsi kreivų veidrodžių karalystėje, kur atmosfera nuolat buvo pertempta. Jie niekad nežinojo, ko gali tikėtis grįžę namo iš mokyklos. Geriantis šeimos narys turėdavo tarsi dvi asmenybes: vieną blaivią, rimtą, susivaldančią, tarsi patikimą, o kitą, priešingai, nesivaldančią, nepatikimą, agresyvią, impulsyvią.
Pasibaigus paskaitai, keletą minučių bibliotekoje tvyrojo tyla: kiekvienas permąstė tai, ką girdėjęs. Juk daugelio artimoje aplinkoje ar kaimynystėje yra suaugusių alkoholikų vaikų. Kadangi renkamės jau ne pirmą kartą, psichologe ir vienas kitu pasitikime, tai paskaitos dalyviai dalijosi savo patirtais išgyvenimais.
Danutė Bajorienė
